Jau daugiau nei dešimtmetį klaipėdiečius, ypač gyvenančius pietinėje miesto dalyje, vargina naktimis, o kartais ir dienomis pasklindanti milžiniška smarvė. Įtarimų šešėlis nuolat krenta ant uostamiestyje, ar šalia jo veikiančių įmonių, tačiau tikrojo kaltininko, ar kaltininkų, nustatyti nepavyksta.
Gyventojai kentėti nebegali
Ne viena uostamiesčio valdžia bandė šią problemą spręsti, tačiau vykdant aktyvius oro taršos stebėjimo darbus smarvė atsitraukia, o juos baigus, vėl pasklinda. Tad, panašu, kad smardinanti įmonė, ar įmonės puikiai suvokia, ką daro.
Gyventojai ragina valdžią problemos neignoruoti:
„Būna taip, kad negalima miegoti per naktį. Žinote, toks kvapas eina.“
„Tam, kad mažintų tą taršumą, manau, priemonių šiais laikais tikrai atsirastų.“
Tačiau, panašu, kad neatsiranda. Aptarti tai, kaip smarvės problemą būtų galima išspręsti į Klaipėdą, lydimas įvairių aplinkosauginių institucijų vadovų, atvyko ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Klaipėda nebedulka. Uoste sustabdyta „Klascko“ krovinių dulkėjimas, sustabdyta „Grigeo“ tarša. Įmonės privalo susitvarkyti. Iš potencialių smirdančių įmonių, dvi yra savivaldybės nuosavybėj“, – dėstė S. Gentvilas.
Teršėjų neįvardina
Nors ministras konkrečiai šių įmonių neįvardina, tačiau pabrėžia, kad pagrindinis smarvės šaltinis yra nuotekos. Tad tarp eilučių politikas kaltinimus meta įmonei „Klaipėdos vanduo“.
„Kodėl kai kurios vandentvarkos įmonės nesusitvarko čia mieste, o kitur Lietuvoje mes turim 60 kitų įmonių, kurios nesmirdi“, – retoriškai klausė ministras.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius pripažįsta, jog nuotekų valykla skleidžia kvapą, tačiau esą leidžiamų normų jis neviršija.
„Nuotekų valykla yra 3–4 km nutolusi nuo artimiausios gyvenamosios zonos. Tai nuo nuotekų valyklos kvapas, be abejo, jis yra. Natūralu, jis turi būti. Bet mes turim priemones – patrankas, kur mažinam tą kvapą ir mažinam sklaidą“, – tikino Benitas Jonikas.
Taip pat linksnuojami atliekų tvarkytojai „KRATC“, komposto gamybos įmonė „Branda“ bei „Grigeo Klaipėda“. Tiesa, pastaroji nuo Kuršių marių taršos skandalo su nuotėkomis susijusios veiklos nevykdo. „Brandos“ atstovai aiškina, jog jiems tėra likę uždengti komposto brandinimo vietą. Bet kokius kaltinimus atmeta ir atliekų rūšiavimu užsiimanti „KRATC“.
„Didžioji dalis sąvartyno jau yra uždaryta. O į trečią sekciją nėra šalinama apskritai komunalinių atliekų. Yra šalinamos tik komercinės“, – tvirtino KRATC direktorė Roma Budrienė.
Grasina politikams
Tad kaltų nėra, o smirda vis tiek. Visuomenės sveikatos specialistai aiškina, jog taip yra dėl to, kad draudžiamos smarvės ribos yra per didelės. Kitaip sakant, smirda, bet įstatymu nustatytų normų neviršija.
„Higienos norma nustato maksimalią 8 europinių kvapo vienetų ribą. Tai jautresnės uoslės žmogus ją jaučia nuo 3, bet tai apibrėžiama ir traktuojama kaip silpnas kvapas. Tai, jei yra 3 ar 5 europiniai kvapo vienetai, nors jie ir telpa į higienos normos ribas, dar nereiškia, kad mes to kvapo nejaučiam“, – paaiškino Visuomenės sveikatos centro direktorius Vaidotas Gruodys.
Dalis Seimo narių siekia šią ribą sumažinti iki 5. Vis tik toks įstatymas buvo atidėtas.
„Šitam labai priešinosi labai stambūs ūkininkai – paukštininkai, gyvulininkystės ūkių savininkai ir panašiai. Jie tiesiogiai man skambino ir tiesiog grasino, kad už tave niekas nebebalsuos, jei tu pritarsi tokiems siūlymams griežtinti reikalavimus“, – pasakojo Seimo narė Ligita Girskienė.
Nuo 8 iki 5 kvapo vienetų riba, dabartiniu sprendimu, turėtų būti sumažinta 2026-aisiais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
