Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus Naujamiesčio mikrorajono gyventoja Marija (tikras vardas redakcijai žinomas). Jos teigimu, dėl draudimo rūkyti balkonuose kenčia visi daugiabučio gyventojai, o ypač nerūkantieji.
„Atsikrausčius į namą, kurio balkonuose uždrausta rūkyti, pastebėjome tai, ko nepastebėjome apžiūrėdami butą. Į gyvenamasias patalpas nuolatos per ventiliacijos šachtas ateina rūkalų kvapas, nes kaimynai, tingintys lipti į apačią, rūko prie gartraukių arba voniose. Labiausiai kvapas juntamas vonioje, smirda baisiai, iš vonios kvapas eina ir į kitas buto patalpas. Vasarą galime nuolat vėdintis, tad nesijuto tokio diskomforto, bet atėjus žiemai ir šalčiams, vėdinti nuolatos neįmanoma, todėl reikia kęsti pastovią rūkalų smarvę“, – pasakoja ji.
Kaimynų rūkymo namuose neapkenčianti gyventoja taip sako anksčiau maniusi, kad tai tik namų be liftų problema, tačiau pakalbėjus su draugais, kurių namuose yra liftai, suprato, kad problema opi daugumoje daugiabučių: „Net liftus turintys gyventojai tingi nešti pasturgalius į apačią parūkyti“.
Piktinasi ir daugiabučių namų pirmininkai
Nepasitenkinimo draudimu neslepia ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkai. Anot jų, draudimas apgalvotas ne iki galo.
Antrindama gyventojų istorijoms vieno iš Vilniaus daugiabučio namo bendrijos pirmininkė Aušra Adomėnienė teigia, savivaldybėms reikėtų ieškoti naujų būdų, kaip kovoti su užkietėjusiais rūkoriais, kadangi draudimas rūkyti balkonuose nepasiteisino – žmonės rūko butuose, tualetuose.
„Tuomet butuose kas nerūko, tas sutraukia į save nešvarų orą. Kažin, ar tai pati geriausia išeitis kovai su rūkymu. <…> Gal kartais geriau, kad gyventojas rūko balkone, o ne bute, kai per bendrą ventiliaciją tas dūmas kyla per visus aukštus“, – nurodo ji.
Kiek šis draudimas efektyvus, sunku pasakyti ir kitam Daugiabučių namų bendrijos pirmininkui Tomui Paulauskui, kadangi nelengva įvertinti, kaip įgyvendinama jo kontrolė.
„Sunku užfiksuoti pažeidimą, nes reikia fotografuoti, filmuoti. Tai klausimas, kas turėtų prižiūrėti ir kokie įrodymai priimtini“, – sako jis.
„Užfiksuoti gal ir būtų galima, bet paprasčiausiai viskas yra numetama namo gyventojų atsakomybei. Vadinasi, tu turi vaikščioti su fotoaparatu ir skųsti kaimyną. O paskundus kaimyną kaimynystėje labai gerai nebūtų“, – jį papildo A. Adomėnienė.
Už pažeidimus gresia baudos
Pagal įsigaliojusius Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo reikalavimus, buto savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi butu ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato patalpas bei į to paties buto patalpas.
Vilniuje daugiabučių paskelbtų nerūkymo zonomis yra beveik 1400, Kaune – beveik 300.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Paulius Vaitekėnas informuoja, kad atskiros skundų statistikos tik dėl rūkymo balkone nėra, tačiau per metus nuo tokio draudimo įsigaliojimo savivaldybė yra gavusi kelias dešimtis skundų.
„Nubaustų nėra, nes tikslas ne bausti, o atlikti prevenciją. Pagal galiojančius įstatymus skundas turi būti pateiktas su rūkančiojo asmens nuotrauka ar filmuota medžiaga. Ne visi skundai būna pateikiami su reikiama medžiaga, todėl identifikuoti pažeidimą yra sudėtinga“, – komentuoja jis.
Kauno apskrities policija per pirmą praėjusių metų pusmetį visoje Kauno apskrityje sulaukė apie trijų dešimčių pranešimų dėl nuolatos rūkančių asmenų balkonuose. Iš jų 8 atvejais pranešėjai nurodė, kad jų namas įtrauktas į nerūkymo zoną, nurodo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Jos teigimu, nuo liepos 1 d. iki gruodžio pirmųjų dienų registruota dar kiek daugiau nei dvi dešimtys analogiškų pranešimų, iš jų – 11 atvejų pranešėjai nurodė, kad jų namas yra nerūkymo zona.
„Dar dvigubai tiek pranešimų registruota ir apie rūkančius asmenis laiptinėse, bendro naudojimo patalpose, butuose. Asmenys taip pat praneša apie į jų gyvenamas patalpas ventiliacinėmis angomis sklindančius blogus kvapus“, – teigia policijos atstovė.
Vis dėlto pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 str. (Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytą tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimus draudimo rūkyti nesilaikantys asmenims gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų.
Baudų neišvengs ir būstų savininkai, paprašyti policijos nenurodo balkone rūkiusio asmens vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso – yra būti baudžiami baudomis nuo 30 iki 60 eurų.
„Kadangi remiantis šiuo straipsniu baudos skiriamos ne tik rūkantiems balkonuose, tačiau tai darantiems ir kitose vietose, kuriose įstatymas tai daryti draudžia bei įvykdžius kitus šiame straipsnyje numatytus pažeidimus – atskiros statistikos apie tokias baudas pateikti negalime“, – sako O. Vaitkevičienė.
Kvėpuojantys kaimynų dūmais – pasyvūs rūkoriai
Su naujienų portalu tv3.lt savo istorija pasidalinusi ir dar viena skaitytoja Birutė teigia, kad dėl kaimynų rūkomų elektroninių cigarečių ją dusina ir kyla aukšta kraujo spaudimas. Kaip ji įvardija, „gyvenimas darosi nebeįmanomas“: „Bute kietųjų metalų garai kvėpuojant dusina, turiu išeiti lauk. Sėdėjau net mašinoje, nes bute neįmanoma būti“, – teigė ji.
Kiek anksčiau redakcijai Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas Aurimas Rapalavičius pasakojo, kad kai nerūkantys asmenys „priversti“ kvėpuoti rūkančiojo iškvėptais dūmais, tai vadinama – pasyviu rūkymu.
O būtent tuose dūmuose ir yra kenksmingų medžiagų (kancerogenų, anglies monoksido, dervų ir t.t.), kurios sukelia sveikatos problemas ir yra siejamos su ankstyva širdies ir kraujagyslių ir onkologinių ligų (burnos, stemplės, bronchų ir plaučių navikų) rizika.
„Yra nustatyta, kad rūkymas nėštumo metu didina persileidimų ir apsigimimų riziką, sukelia vaisiaus augimo sulėtėjimą , taip didindamas mažo svorio vaisiaus riziką. Vaikams, augantiems rūkančių asmenų aplinkoje, didėja astmos ir kitų alerginių bei kvėpavimo ligų (pvz.: pneumonijos) rizika“, – pabrėžia jis.
Pasak jo, svarbu suprasti, kad kenkia ne pati cigaretė kaip ar pasirinktas rūkymo metodas, bet kenkia degimo metu išsiskyrusios medžiagos dujų (garų ar dūmų) pavidalu, todėl kenkia tiek ir pačiam rūkančiam, tiek ir aplinkiniams asmenims.
„Tai ypač svarbu, kai rūkoma uždarose patalpose, kur pasyvus rūkymas yra dažnai pasireiškiantis procesas ir ilgainiui gali pavirsti tretiniu rūkymu – kai kenksmingos dūmuose esančios medžiagos nusėda ant baldų ar drabužių ir lėtai, bet pastoviai, yra absorbuojamos per odą“, – teigia A. Rapalavičus.
Todėl nesvarbu kokiu pavidalu vyksta rūkymas – jis yra žalingas tiek rūkančiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams, tad visada svarbu paraginti rūkančius mesti rūkyti: „To padaryti niekada nevėlu“, – priduria gydytojas.
Norintiems mesti rūkyti siūlome pasinaudoti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Pagalba metantiems rūkyti.