Šį namą pusiau vilniečiu, pusiau klaipėdiečiu save vadinantis verslininkas Artūras Miežanskas įsigijo prieš 15 metų. Tuomet keturių asmenų šeimai 570-ies kvadratinių metrų ploto namas neatrodė per didelis. Raudonų plytų dalis skaičiuoja jau 119 metų – kadaise čia buvusi mokykla. Mūrinė dalis prilipdyta prieš tris dešimtmečius, tačiau vaikai užaugo, šeima iširo ir milžiniškame name Artūras liko vienas.
Tad nekilnojamuoju turtu besiverčiantis vyras sugalvojo pastatą išdalyti ir parduoti butais.
„Bendras įėjimas, koridorius, čia pradėjau jau erdves atskirti, nes iš šitos erdvės galima padaryti ir du, ir tris butus, t.y. kambarius, planuoju čia duris", – savo valdas rodo verslininkas.
Iš senosios dalies pašnekovas planuoja 4 butus, iš naujosios – 6-is. Kol kas statybą leidžiančio dokumento pašnekovas neturi, nes dar nebaigęs projekto.
„Priestatui dar nebaigtas rekonstrukcijos projektas, kurį vėliau darysiu, o čia tik remontas, iš esmės niekas nesikeičia, tik kai kurios pertvaros atsiranda ir tai nedidelis remontas namo tiktai", – kalbėjo namo savininkas Artūras Miežanskas.
Daugiabučių apsuptyje netoli miesto centro stovinčiam namui pašnekovas sako jau pakeitęs žemės paskirtį.
„Reikėjo paskirtį pakeisti žemės į daugiabutį (...). Ir man nesunkiai pakeitė paskirtį į daugiabučio, nes aš negalėčiau įregistruoti butų, jeigu tai būtų žemės paskirtis vienbutis", – dėstė namo savininkas.
Į Klaipėdos savivaldybę verslininkas kreipėsi prieš ketverius metus. Tuomet planai buvo kiti. „Iš vienbučio namo norėjo dvibutį paverst, t.y. kalba tikrai nėjo apie 10 butų namą tuo metu, mes nustatėm tuos reikalavimus, pažymėjom, kad turi vadovautis teisės aktais, nurodančiais, kaip reikia saugoti kultūros paveldą ir nuo to laiko jokių žinių apie šio projekto baigtį mes neturime", – situaciją komentavo Klaipėdos savivaldybės paveldosaugos sk. vedėjas Vitalijus Juška.
Namo savininkas atviras: prieš pat krizę net pora žmonių šį namą norėjo pirkti už kone 5 mln. litų, tačiau bankų finansavimo negavo, atėjus krizei ir dabar namo nenori niekas – pašnekovas džiaugtųsi gavęs bent pusę milijono eurų. Bet ir tiek niekas mokėti nesutinka. Tad bandys išparduoti butais.
„Kad būtų ji patraukli, tai labai gerą kainą, manau, 1300 eurų su daline apdaila, su viena parkavimo vieta automobiliui kieme, žemės tai bendra nuosavybė, bendra nuosavybė tvoros ir viso kito, ir laiptinės, ir kitos erdvės", – svarstė namo savininkas.
Tokie verslininko planai valdininkams – staigmena. Daugiabučiams taikomi tam tikri reikalavimai.
„Vienam butui turi, kiek aš žinau, atitekti viena automobilio stovėjimo vieta, turi būti įrengta ir vaikų žaidimų aikštelė, turi būti numatytos vietos šiukšlių konteineriams, želdiniai, visa tai turi užimti tam tikrą teritoriją, tai man sunku įsivaizduoti, kaip vienai šeimai pritaikytas pastatas galėtų iš tikrųjų būti paverstas net į 10-ies butų namą", – kalbėjo paveldosaugos specialistas.
Namo savininkas sako, kad kieme laisvai tilps 12 automobilių, kiekvienas butas turės savo vandens skaitiklius, namas šildomas dujiniu katilu, esą vietos 12-os arų uždarame kieme užteks ir vaikams žaisti.
Statybų inspekcija sako, kad reikės pasirengti projektą ir tada savivaldybėje gauti statybą leidžiantį dokumentą, kad pirkėjai neįkliūtų į savotiškas pinkles: pajūryje buvę apgavysčių, kai pirkėjai perka butą, o tampa ne butų savininkais, o patalpų bendrasavininkiais.
„Jeigu 10 žmonių nuperka tokį pastatą, tai jie tampa bendrasavininkiais, iš esmės lemputės negalėtų pasikeisti be kitų bendrasavininkių žinios", – įspėjo V. Juška.
Savininkas sako, kad pirmieji naujakuriai apsigyventi galėtų kad ir šią vasarą.
