Viktorija prisimena, kad iš pradžių jos svajonė turėti gražius, tiesius dantis prasidėjo nuo vieno vizito pas ortodontę. Tačiau tą kartą moteris sužinojo, kad norėdama pasiekti šį tikslą, ji turės praeiti kur kas sunkesnį gydymo kelią.
Prisiminti Viktorijos pasakojimą, nuo ko viskas prasidėjo galite čia.
Laikotarpis po operacijos
Sausio mėnesį klaipėdietei buvo atlikta abiejų žandikaulių operacija, o taip pat ir smakro plastika. V. Karečkaitė sako, kad operacija kainavo nemažus pinigus. Iš viso už gydymą ji sumokėjo 13,5 tūkst. eurų. Tačiau ji teigia, kad to padaryti nebūtų pavykę be neabejingų žmonių ir „Veido fondo“ pagalbos.
„Džiaugiuosi, kad „Veido fone“, į kurį kreipiausi pavyko surinkti 2,5 tūkst. Eurų. „Veido fondas“, kuriame rinkau lėšas svajonės išsipildymui padengė dalį klinikos išlaidų. Likusią sumą pavyko susitaupyti. Esu dėkinga kiekvienam, kuris prisidėjo ir palengvino šią finansinę dalią“, – neslepia džiaugsmo bei dėkingumo Viktorija.
Pasiteiravus, kaip jaučiasi šiuo metu, moteris sako, kad nors ir tenka save pasaugoti, tačiau ji yra be galo patenkinta esamu rezultatu bei puikia savijauta.
„Rezultatu esu patenkinta jau ir dabar, nors chirurgas sako, kad po kelių mėnesių ir dar geriau atrodysiu. Šiuo metu nuo operacijos praėjo kiek daugiau nei trys mėnesiai. Sulig kiekviena diena darosi vis geriau, nepaisant to, kad kartais dar trūksta jėgų, nes organizmas nėra pilnai atsistatęs.
Per šį laikotarpį netekau nemažai svorio, kadangi teko prisitaikyti prie pakitusių mitybos įpročių. Dabar jau laukiu, kada galėsiu vėl kramtyti maistą bei pasijusti dar geriau“, – sako ji.
Viktorija teigia, kad sudėtingiausias laikas buvo kelios dienos po operacijos. Iš viso ligoninėje ji praleido keturias dienas. Pirmą savaitę po operacijos buvo rekomenduota likti Vilniuje, nes kontroliniai vizitai pas operavusį chirurgą klinikoje buvo reguliarūs:
„Išsinuomojome būstą Vilniuje, nes pirmas dvi savaites dar buvau gydytojų priežiūroje. Namo į Klaipėdą grįžti neskubėjome, o tiksliau nerizikavome, nes kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą ir atvirkščiai būtų varginusi.
Tie, kas gyvena Vilniuje ar arčiau jo, jiems nėra didelių problemų atvykti į planuotus vizitus, o kadangi jų buvo keletas per savaitę, tai iš Klaipėdos važinėti pirmyn–atgal kas kelias dienas nenorėjome.“
Dar prieš pasiryždama operacijai Viktorija žinojo, kad tiek iki jos, tiek po jos teks laikytis itin griežto režimo. Gulint ligonėje ir išėjus iš jos teko kiekvieną dieną numatytu laiku griežtai gerti vaistus pagal tam tikrą grafiką, pirmas dešimt dienų vartoti tik skystą maistą ir laikytis griežtų rekomendacijų.
„Kadangi buvau labai ištinusi, maitintis teko pasinaudojant švirkštu. Po kelių dienų atslūgus tinimui galėjau maistą valgyti su šaukštu. Pirmomis dienomis nejaučiau nei burnos, nei lūpų. Sutinimas kėlė didžiausią diskomfortą, ypatingai tada, kai pasiekė patį piką, maždaug ketvirtą dieną po operacijos.
Vėliau, kai tinimas atslūgo, galėjau pamažu pradėti valgyti ne tik skystą, tačiau ir trintą maistą. Galbūt būtent ši kliūtis, kad negalėsiu normaliai valgyti, man ir kėlė didžiausią nerimą, nes maniau, kad man bus be galo sunku negalėti valgyti to, ko aš noriu. Iki operacijos aš labai mėgau užkandžiauti. Laimei, vėliau įsitikinau, kad kai žinau, jog negalėsiu atsikąsti ar sukramtyti, kažkokio produkto ar patiekalo paprasčiausiai jo net nebesinori“, – besijuokdama teigia ji.
Be to, Viktorija džiaugiasi ir tuo, kad ne tik operacija buvo sėkminga, tačiau ir pirmieji gijimo mėnesiai praėjo sklandžiai. Kitaip nei kiti, moteris sako nejautusi jokio fizinio skausmo. Jo, anot Viktorijos, visai nebuvo. Nė karto neskaudėjo nei burnos, nei dantų, nei galvos:
„Džiaugiuosi, kad nei tada, nei dabar nieko neskauda. Žinoma, tam save nuteikinėjau ir pati. Kuomet burna ir žandai dar buvo be galo ištinę, sau kiekvieną dieną vis sakydavau, kad nuo rytojaus bus tik geriau ir tik lengviau. Tinimas su kiekviena diena vis slūgo. Neleidau sau galvoti apie blogus dalykus, kad bus labai sunku. Kiekvieną dieną sakiau sau, kad rytoj bus dar geriau.“
Emocijų viršūnė
Stebinančius pirmuosius veido struktūros pokyčius Viktorija pastebėjo 7-8 dieną po operacijos, kuomet pamažu atslūgo stiprus veido tinimas. Antrą savaitę veidas atrodė dar kitaip – atsirado ir šypsena, galutinai nuslūgo patinimas:
„Rezultatai kalba patys už save. Grįžus į Klaipėdą mane sunkiai pažino artimieji, draugai, pažįstami. Iš pradžių sakė, kad atrodau visai kaip kitas žmogus. Ir pato negalėjau tikėtis, kad taip pasikeisiu. Aišku, dabar visi jau priprato, tačiau iš pradžių buvo matyti netikėtumas.“
V. Karečkaitė pasakoja, kad šiuo metu vis dar tenka kartą per tris savaites atvykti konsultacijai pas chirurgą, kuris stebi, kaip po operacijos gija sukandimas, veidas ir dantys.
„Gydytojas minėjo, kad jeigu viskas bus ir toliau gerai, gydymas jau netrukus bus perduotas į ortodontės rankas, kadangi reikės dantis grąžinti į taisyklingą jų padėti, atstatyti jų formą, struktūrą ir sukurti galutinį rezultatą.
Be to, šiuo metu aktyviai lankausi pas veido ir žandikaulių kineziterapeutą, darau pratimus, kad vėliau galėčiau lengviau pilnai išsižioti, kramtyti ir nejausti jokio diskomforto. Tą patį darau ir namuose, stengiuosi, kad vėliau būtų tik lengviau“, – nusišypso.
Baigdama pokalbį, Viktorija sako, kad tie, kurie šiuo metu vis dar svarsto dėl operacijos, viskas, ką reikia padaryti tai – pasitikėti medicina ir gydytojais, nebijoti ir į situaciją žvelgti pozityviai:
„Manau, kad būtent tai ir padėjo save nuteikti geriausiomis emocijomis ir sklandžiam gijimui. Noriu pasakyti, kad kiekvienas gali siekti savo svajonių, jeigu jomis tiki. Reikia tik dėti visas įmanomas pastangas ir svajoti, svajoti, svajoti, nes svajonės iš tiesų pildosi.“
Kad galėtų padrąsinti kitus, Viktorija sukūrė ir vaizdo įrašą, kuriame matyti per tris mėnesius pasiektas progresas. Jį galite pamatyti žemiau.
