Tiesa, kai kurios parapijos aukas už kalėdaičius rinkti šiemet pradėjo mažiausiai savaite anksčiau nei įprasta, o kelios apie pirmuosius kalėdaičius pranešė dar lapkričio pradžioje.
1 kalėdaitis – 1 euras
Gyventojai, panašu, kalėdaičiais šiemet iš tikrųjų pradeda rūpintis gerokai anksčiau. Ukmergėje gyvenanti Miglė pasakoja, kad jos šeimoje, prisibijojusi griežtesnio karantino, pirmoji kalėdaičiais pasirūpino močiutė.
„Iš anksto šiemet – būtent dėl karantino, kol neprasidėjo žmonių ėjimas, nes dažnai tenka prieš Kalėdas ir eilutėj pastovėti, kad gautum kalėdaičių.
Dar mano močiutė galvoja, kad kiti pasiims jų anksčiau už ją, jai neliks arba kiti išsirinks gražiausias spalvotas plotkeles ir liks tik baltos, o mažiems anūkams labiau patinka spalvotos“, – apie iš anksto kalėdaičiais pasirūpinančią močiutę pasakoja mergina.
Miglė prideda, kad jų šeimoje po to, kai Lietuvoje buvo įvestas euras, tapo priimta už vieną kalėdaitį aukoti 1 eurą. Tad kiek močiutė kalėdaičių nori pasiimti, tiek aukos bažnyčiai ir palieka.
Senjorė iš Kauno Zita sako taip pat jau pasirūpinusi kalėdaičiais.
„Man ramiau iš anksto turėti, jei dar uždarytų bažnyčią prieš Kalėdas“, – sako Zita.
Moteris teigia, kad paprastai už vieną kalėdaitį bažnyčiai aukoja 50 centų, o jei reikėtų aukoti daugiau, už vieną kalėdaitį galėtų paaukoti iki 1 euro.
Auka – pagal kiekvieno išgales
Vis dėlto, dvasininkų teigimu, nors laikas ir sunkus, už kalėdaičius aukoti daugiau iš parapijiečių nebus prašoma. Tokią poziciją išsako ir Kauno miesto dekanas, Kristaus prisikėlimo parapijos klebonas, monsinjoras Vytautas Grigaravičius.
„Tikrai ne. Tai – laisva auka. Galų gale, turime suprasti, jeigu visiems yra nelengva, bažnyčiai taip pat turi būti nelengva. Todėl manau, kad teisinga būtų ir laikytis taip, kaip laikosi visuomenė“, – teigia monsinjoras V. Grigaravičius.
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos raštinės darbuotoja taip pat pažymi, kad jų bažnyčios parapijoje aukos dydis už kalėdaitį – kiekvieno individualus pasirinkimas.
„Kartais žmonės, atėję užsakyti mišių, pasiima kalėdaičių nepalikdami papildomos aukos, o kas palieka – palieka, kiek gali. Vieni palieka labai simbolinę sumą, o kai kurie – net gerokai per daug“, – pasakoja administratorė.
Pirmieji kalėdaičiai iškeliauja į užsienį
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos raštinės administratorė teigia, kad pirmuosius kalėdaičius, dar gerokai iki Šv. Kalėdų, gyventojai skuba išsiųsti artimiesiems į užsienį.
„Kalėdaičių yra, kad žmonės galėtų siųsti vaikams į užsienį. Siunčia iš anksto, kad būtų tikri, kad kalėdaičiai pas artimuosius nukeliaus laiku. Kol kas dauguma, kurie ateina įsigyti, tai daro su troškimu išsiųsti juos vaikams į užsienį“, – sako darbuotoja.
Monsinjoras Vytautas Grigaravičius taip pat sako, pirmieji kalėdaičiai dažniausiai būna skirti artimiesiems į užsienį išsiųsti, o pagrindinis kalėdaičių dalijimas Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčios parapijoje prasidės nuo sekmadienio – advento pradžios.
„Šiuo metu jau pašventintų kalėdaičių kiekis yra nedidelis – daugiausiai skirtas tiems, kas nori juos siųsti į užsienį, bet daugiausiai jų šventinsime pirmąjį advento sekmadienį“, – sako monsinjoras V. Grigaravičius.
Dėl saugumo pradedama anksčiau
Anykščių Šv. Mato bažnyčioje kalėdaičiai buvo pašventinti taip pat kiek anksčiau nei įprasta – savaitę iki pirmo advento sekmadienio. Parapijos klebonas Petras Baniulis ankstesnio kalėdaičių šventinimo priežastimi, be tikinčiųjų noro kalėdaičiais pasidalinti su giminėmis užsienyje, įvardija ir srautų mažinimo poreikį.
„Žmonės patys ateina anksčiau, jei nori į užsienį išsiųsti. Juolab, karantinas – žmonėms saugiau yra nesigrūsti. (...) Kalėdaičius paprastai šventiname pirmąjį advento sekmadienį, bet dėl sudėtingos situacijos Lietuvoje, šiemet tai darome anksčiau, kad žmonės iš anksto ir ramiai galėtų jais pasirūpinti“, – teigia klebonas P. Baniulis.
Klebono teigimu, jų bažnyčios parapijoje iš anksto kalėdaičiais besirūpinančių taip pat yra, bet ne per daug. „Būna ir uolių tikinčiųjų, norinčių kalėdaičiais pasirūpinti gerokai iš anksto, dėl šventos ramybės, kad vėliau nereikėtų paskutinėmis dienomis lėkti, ieškoti, grūstis. Vis dėlto didžiausi srautai pastebimi maždaug savaitę iki švenčių“, – teigia klebonas P. Baniulis.
Dvasininkai pasakoja, kad kai kada pasitaiko ir tokių atvejų, kad tik prisėdę prie Šv. Kūčių stalo žmonės apsižiūri, kad neturi kalėdaičių.
„Būna ir taip, kad jau pavalgę Kūčias žmonės skambina ir teiraujasi, ar galima įsigyti kalėdaičių. (...) Labai iš anksto jais pasirūpina tik pavieniai žmonės“, – sako Kauno Kristaus prisikėlimo parapijos klebonas V. Grigaravičius.
