Kaip informuoja Kelių policijos tarnyba, Lietuvos keliuose bus papildomai įrengti 100 greičio matuoklių. Tai kartu ir įspėjimas vairuotojams, kad kelių eismo taisyklių pažeidėjai bus lengviau identifikuojami ir baudžiami. Be kita ko, ruožuose, kur matuojamas greitis, ženkliai mažėjo eismo įvykių, sužeistų ir žuvusių žmonių.
Perspėja pažeidėjus: būsite užfiksuoti
„Šiuo metu veikia 81 vidutinio greičio matavimo sistema. Lietuvos automobilių kelių direkcija šiais metais valstybinės reikšmės keliuose jau baigia įrengti dar 50 VGM sistemų – tai bus 100 įrenginių“, – komentavo Jorūnė Liutkienė, Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyr. specialistė.
Policijos atstovė plačiau paaiškino, kaip veiks vidutinio greičio matavimo sistema. Pasak J. Liutkienės, nauji įrenginiai leis efektyviau pastebėti ir nubausti kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus.
„Jeigu vairuotojas viršys greitį ar padarys kitą KET pažeidimą, jis bus pastebėtas, užfiksuotas jo pažeidimas ir vairuotojui bus pateiktas administracinio nusižengimo protokolas, net ir fiziškai tame ruože nesant nei vienam pareigūnui. Vairuotojai turi žinoti, kad jie bus užfiksuoti ir turi visur laikytis KET. Kuo daugiau bus įrengta greičio matuoklių, tuo daugiau pareigūnai galės vykdyti eismo priežiūrą kituose problematiškuose taškuose ir ten pažeidėjai taip pat bus pastebėti“, – tv3.lt informavo ji.
Kelių policijos surinkti duomenys rodo, kad kelių ruožuose, kur matuojamas greitis, laikui bėgant reikšmingai mažėjo eismo įvykių skaičius.
„Per penkerius metus (nuo 2016 iki 2020 m.) ruožuose, kuriuose nuo 2021 m. jau veikia 56 naujos vidutinio greičio matavimo sistemos (VGMS), eismo įvykių metu buvo sužeisti 407 ir žuvo 36 eismo dalyviai. Tai yra vidutiniškai apie 80 sužeistų ir apie 7 žuvusius per vienerius metus. Po to, kai minėtuose 56 ruožuose pradėjo veikti VGMS, per vienerius, 2021 m., buvo sužeisti 26 ir žuvo 2 eismo dalyviai. Statistiškai vertinant šiuose ruožuose maždaug 70 proc. sumažėjo nukentėjusiųjų skaičius vien per vienerius metus“, – analizavo J. Liutkienė.
Savo ruožtu Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė, kokiuose kelio ruožuose atsiras greičio matuokliai. Daugiausia jų bus įrengta už miestų.
„VGMS padeda užtikrinti leistino važiavimo greičio laikymąsi ruožuose, kuriuose nesaugus važiavimo greitis tikėtina yra pagrindinė eismo įvykius nulemianti priežastis. Įprastai šie matuokliai įrengiami užmiesčio kelių ruožuose, tačiau gali būti taikomi ir miesto režimo vairavimo aplinkoje, jeigu motorinių transporto priemonių eismo srautas visame ruože išlieka pakankamai homogeniškas, o tokio tipo greičio matuoklio įrengimas duotų didesnį efektą, nei kitos greičio valdymo priemonės“, – informavo Saulius Jansonas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas.
Veikia efektyviau nei stacionarūs greičio matuokliai
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM) instruktorius Rytis Rutkauskas džiaugėsi, kad keliuose daugės greičio matuoklių, nes laiko juos veiksminga priemone.
„Tai labai gera prevencinė priemonė. Priverčia, nori nenori, važiuoti reikalingu greičiu. Įspaudžia į tam tikrus rėmus ir bent jau tame kelio ruože greičio viršyti praktiškai yra neįmanoma. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas norint apriboti greitį“, – komentavo jis.
Tiesa, vairuotojai elgiasi skirtingai ir ne visi vairuoja pavyzdingai. Pasitaiko tokių, kurie spusteli stabdžius artėdami prie greičio matuoklio, o vėliau vėl įsibėgėja.
R. Rutkauskas paaiškino, kad toks scenarijus dažniausiai kartojasi prie stacionarių greičio matuoklių. O planuojami įrengti vidutinio greičio matuokliai veikia pagal kitokį principą, todėl šią problemą galimai išspręstų.
„Vidutinio greičio matuokliai šią problemą kaip ir išsprendžia, nes visus stacionarius matuoklius, aišku, pagal situaciją kiekvienas juos pravažiuoja, ko gero, tinkamu greičiu, žinodami, kur jie yra. O šnekant apie vidutinio greičio kontrolę, ten jau etapais matuojama. Gali būti pakankamai ilgas ruožas, kuris apima daug pavojingų vietų. Tai didelis privalumas lyginant su stacionariu“, – kalbėjo R. Rutkauskas.
Yra kitų būdų, kaip pažaboti greičio mėgėjus
Vairavimo mokytojas atkreipė dėmesį, kad yra ir kitokių priemonių, kurios veiksmingai mažina greitį. Pavyzdžiui, jis pasigenda anksčiau taikytų Kelių policijos metodų.
„Nepakenktų grąžinimas Kelių policijos būtent į kelius. Kaip anksčiau būdavo, kur jie gali tam tikrose vietose matuoti greitį. Iš esmės jie šiuo metu tą patį daro pastatydami stacionarius įrenginius, bet šiaip žmonės šiai minutei yra pakankamai stipriai atsipalaidavę, nes niekas niekur taip netikėtai to greičio nematuoja“, – svarstė R. Rutkauskas.
O štai greičio mažinimo kalneliai, kitaip vadinami gulinčiais policininkais, instruktoriaus nuomone, nėra itin veiksmingi siekiant sulėtinti mašinų greitį.
„Tai yra momentinė kliūtis, kuri gali būti įrengta tam tikroje vietoje, bet ji neapriboja konkrečiai greičio iki kažkokio lygio. Vienas gali važiuoti greičiau, kitas gali važiuoti lėčiau. Nemanau, kad yra labai didelis efektas“, – įvertino vairavimo mokytojas.
Greičio viršijimas – opi vairuotojų problema
Apskritai greičio viršijimas keliuose yra viena didžiausių Lietuvos vairuotojų problemų, įžvelgia R. Rutkauskas. Jo teigimu, vairuotojams ypač stinga vairavimo kultūros.
„Greitis mus priveda prie visų kitų nelaimių. Manau, kad tai pati didžiausia problema, kurią reikia spręsti. Bet nebūtina spręsti ribojimais – kažkokiu būdu reikėtų vairuotojų sąmoningumą kelti. Auklėti kitomis priemonėmis, kad atsirastų sąmoningumas ir nesinorėtų viršyti greičio“, – teigė vairavimo instruktorius.
Kitose Europos valstybėse vairuotojai net ir nebaudžiami neviršija greičio, pažymėjo R. Rutkauskas. Ir lietuviams vairuotojams tai turėtų būti sektinas pavyzdys, įsitikinęs jis.
„Pas mus kol kas tos kultūros tokios nėra ir supratimo, kad taip reikėtų elgtis. <...> Didžiausias palinkėjimas būtų važiuoti saugiai ir neskubėti. Kaip matome, dažniausiai, skubėjimas nepriveda prie greitesnio rezultato ir kelionės tikslo pasiekimo. Didžiausias palinkėjimas – važiuoti saugiai“, – apibendrino R. Rutkauskas.
