Tad kur kaupti maisto atliekas namie – pačių kauniečių rūpestis.
Kauniečio Raimundo rankose keli maišeliai su jau išrūšiuotomis šiukšlėmis – vyras juos ir meta į skirtingus konteinerius. Sako, šį kartą tik maisto atliekų neatnešė, dar mažai prikaupė.
„Aš jau įpratau, aš negaliu išmesti ten, kur nepriklauso. Maisto atskirai. Pas save balkone laikau kibirą, kur viską sudedu, kas lieka nuo maisto“, – pasakoja Raimundas.
Vyras džiaugiasi, kad atvėsus orams bus paprasčiau maisto atliekas rinkti, neliks erzinančių gyvių: „Vasarą buvo muselių, dėl to balkone laikiau, dabar žiemą – nebėra“.
Tačiau kiti kauniečiai atviri – maisto ir virtuvės atliekas rūšiuoja retas:
„Popierius, plastmasė ir bendros šiukšlės. Maisto tai retai.“
„Neturiu tiek vietos, kur rūšiuoti maisto atliekas.“
Žmonėms – nei maišelių, nei kibirėlių
Kaunas – vienas paskutiniųjų, tik nuo rugsėjo pradėjo maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą. Dideliais skaičiais pasigirti negali.
„Rugsėjo mėnesį surinkome 186 tonas maisto atliekų, spalio mėnesį – 193 tonas, šioks toks augimas yra“, – komentuoja aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Kauno valdžia už 3 milijonus eurų įrengė specialias konteinerių talpas, bet žmonėms nei kibirėlių, nei maišelių, kaip kitos savivaldybės, nedalino.
„Jokio papildomo plastiko, nes mūsų sraute to plastiko, ypač vienkartinio, yra be proto daug. Mes siūlome turimą pakuotę, turimus maišelius vienkartinius ar ne vienkartinius panaudoti“, – teigia R. Savickienė.
Tad kur namie dėti maisto atliekas? Dalis kalbintų kauniečių pyksta, kad namuose rasti papildomą vietą maisto atliekoms rūšiuoti yra nepatogu:
„Nieko nedalino ir, pažiūriu, Druskininkuose sesuo gyvena, ten nuostabu – kibiriukai. Sudeda ir viskas gerai būna.“
„Rūšiuojam į maišiukus atskirus, bet išneša vyras.“
„Nusiperku maišelius. O ką darysi, o jeigu dideli kibirėliai, tai net ir vietos nebūtų.“
O dar ir išmesti reikia ne bet kaip. Jei maišelis bioskaidaus plastiko ar popierinis, maisto atliekas su juo galima išmesti į specialią talpą, jei pakuotė plastikinė – maisto likučius derėtų iškratyti, o pakuotę įmesti į plastiko konteinerį. Kauno komunalininkai pastebi, kad sumaišties ypač dėl maisto atliekų – daug. O iš netinkamo rūšiavimo daugiau žalos, nei naudos.
„Klaidas darome visi, kol įprantame, buvo ir virtuvės indų, buvo ir keptuvė, ko nereikėtų mesti į maisto konteinerį. Jokiu būdu negalima mesti stiklo, nes tai užteršia labai didelius kiekius jau išrūšiuotų atliekų“, – teigia „Kauno švaros“ atstovė Kristina Parachomikienė.
Nors neprivaloma, nerūšiuojančioms savivaldybėms nieko nebus
Pasak Aplinkos ministerijos, tinkamai rūšiuojant atliekas galėtų mažėti mokestis už šiukšles, tai paskatintų gyventojus.
„Yra geresnė atliekų kokybė, kuo labiau mes jas išrūšiuojame, tuo mes daugiau galime perdirbti“, – sako Aplinkos ministerijos atstovė Greta Česnaitytė.
Bet apie kainų mažinimą savivaldybės net neužsimena. Lietuva kaip Europos sąjungos narė įsipareigojo nuo 2024 metų rūšiuoti maisto atliekas, dalis miestų tai uoliai vykdo.
„Maisto ir virtuvės atliekų surinkimo kiekiai padidėjo daugiau nei 3 kartus, pavyzdžiui, 2023 m. surinkome 3,5 tūkstančio tonų maisto ir virtuvės atliekų, o šiais metais šis skaičius yra apie 11 tūkstančių tonų“, – komentuoja G. Česnaitytė.
Bet 8 savivaldybės maisto atliekų vis dar nerūšiuoja ir niekur neskuba, mat baudos negresia, o kilnūs tikslai rūpi ne visoms.
„Šiuo metu sankcijų savivaldybėms mes negalime taikyti, nepaisant to, valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane yra numatytos užduotys, kurias savivaldybės turi pasiekti, pvz., šiemet jos turi pasiekti 65 procentus rūšiuojamuoju būdu surenkamų komunalinių atliekų“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė.
Bet jei nepasieks – nieks nebaus, nebent pirštu pagrūmos.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
