Premjero Gedimino Kirkilo samprotavimai apie galimybę paleisti Seimą susilaukė prieštaringų atgarsių. Viena vertus, tokios Premjero iniciatyvos reikalautų pataisų Konstitucijoje, antra vertus papiktintų patį Seimą.
G. Kirkilas išreiškė nepasitenkinimą Seimu, sakydamas, kad tinkamiausia išeitis kilus nesutarimams – tiesiog jį paleisti.
G. Kirkilo teigimu, „dabar parlamentarai gali neatsižvelgti į daugumos Seime neturinčios Vyriausybės nuomonę, bet po to laisvai kritikuoja dėl pasekmių, kurias sukėlė jų pačių valia.“ „Taip atsitiko, pavyzdžiui, priimant šių metų biudžetą ir daugelį kitų sprendimų“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė Premjeras.
Kaip pavyzdį Premjeras pateikė Skandinavijos šalis. „Siekiant subalansuoti skirtingų valdžių galias, Skandinavijos kraštuose Ministras Pirmininkas turi teisę paleisti parlamentą, jei nepavyksta susitarti“, – teigė G. Kirkilas.
Anot Vyriausybės vadovo, geresnė valdžių pusiausvyra tampa ypač svarbi, kai Seime mažėja galimybių turėti tvirtą, ideologiškai vieningą daugumą.
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė politologas Alvydas Lukošaitis, Premjero įvardinta problema Lietuvoje tikrai egzistuoja.
Anot politologo, ji išryškėjo tada, kai buvo sudaryta mažumos Vyriausybė. „Tam tikras politinis neapibrėžtumas Seime įvarydavo į spąstus Vyriausybę, kuri neturėjo savo veiklai apibrėžtos paramos“, – sakė jis.
„Europinė praktika iš tikrųjų rodo, kad parlamentinė sistema yra gana iškreipta, jeigu vykdomoji valdžia – Vyriausybė – neturi instrumentų paveikti konkrečių parlamento sprendimų ir <...> galimybės parlamentui grasinti rinkimais“, – portalui „Balsas.lt“ aiškino A. Lukošaitis.
Pasak politologo, Europos parlamentinėse demokratijose tokie dalykai yra įprasti siekiant sureguliuoti valdžių galias.
„Lietuvoje <...> kol nebuvo realiai veikiančios mažumos vyriausybės, problemos visu rimtumu nematėme ir nesupratome. Dabar šią problemą pamatėme ir premjero užuominas galbūt lydės konkretūs pasiūlymai ir veiksmai“, – sakė A. Lukošaitis.
Pasak A. Lukošaičio, siekiant įtvirtinti Ministro Pirmininko teisę paleisti Seimą, reiktų keisti Konstituciją.
„Manau, kad parlamento reakcija esant dabartinei sudėčiai bus vienareikšmė neigiama“, – galimybę suteikti didesnes galias Premjerui pakomentavo A. Lukošaitis.
Tuo tarpu konservatorius Jurgis Razma tokį Premjero siūlymą vadino visiškai kvailu. „Premjeras nesupranta, kad jis nėra kokia nepriklausomu būdu atsiradusi valdžios šaka, o yra tos pačios Seimo daugumos sudėtinė dalis“, – įsitikinęs parlamentaras.
Pasak jo, jeigu Seimas blogai dirba, premjeras apie Seimo paleidimą turi tartis su valdančiąja koalicija. „Mes kaip opozicija mielai palaikytumėme tokį siūlymą“, – pridūrė J. Razma.
J. Razmai G. Kirkilo siūlymas panašus į viešųjų ryšių akciją.
„Bandoma konstituciniuose dalykuose nepakankamai susigaudančios visuomenės akyse pastatyti save prieš nepopuliarų Seimą“, – sakė konservatorius.
Pasak J. Razmos, jei Premjeras galvoja apie Seimo paleidimą ir nesusitvarko daugumos, jam pačiam reiktų galvoti apie atsistatydinimą.
Dabar Konstitucijos 58 straipsnis teisę rengti pirmalaikius Seimo rinkimus suteikia Prezidentui ir pačiam Seimui.
„Balsas.lt“ primena, kad Seimas turi visišką laisvę skelbti pirmalaikius rinkimus ir nėra saistomas jokių sąlygų, išskyrus reikalavimą, kad nutarimas būtų priimtas ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Prezidentas pirmalaikius rinkimus gali paskelbti tik dviem atvejais: Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe ir jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai.
