Šiuo metu didžiausia Europos Parlamento (EP) frakcija – Europos liaudies partija, kuriai priklauso ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) europarlamentarai. Šios frakcijos parlamentarai yra konservatyvių, TS-LKD artimų politinių pažiūrų – pasisako už migracijos ribojimus, didesnes išlaidas gynybai, tiesa, palaiko ir Europos Sąjungos federalizacijos idėjas.
Leidinys „Politico“ skelbia, kad per artėjančius rinkimus, Europos liaudies partija ko gero bus didžiausią mandatų skaičių iškovojusi politinė jėga – birželio 4 d. „Politico“ apklausų duomenimis, ši frakcija gali tikėtis 172 balsų. Primename, jog šiuo metu Europos Parlamentą iš viso sudaro 705 nariai, o Lietuvai tenka 11 vietų.
Vis dėlto, kraštutiniai dešinieji kartu surinks daugiau balsų. „Politico“ prognozuoja, jog Europos konservatorių ir reformistų frakcija gaus 75 mandatus (šiuo metu turi 69), Identiteto ir demokratijos frakcija – 68 mandatus (šiuo metu turi 49). Kartu sudėjus, šios frakcijos gautų 143 mandatus, o tai reikštų, jog jų frakcija būtų antra didžiausia, po nuosaikesnių dešiniųjų frakcijos.
Tiesa, dar keliasdešimt balsų kraštutiniai dešinieji galėtų surinkti iš partijų sąrašų, kurios nepriklauso minėtoms frakcijoms. Štai Vokietijos partija „Alternatyva Vokietijai“ galėtų užsitikrinti apie 16 vietų, Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vadovaujama „Fidesz“ – dar 10 vietų. Kelios mažesnės partijos, kaip pavyzdžiui Prancūzijos radikalios dešinės partija „Rekonkista“, galėtų surinkti dar po kelias vietas.
Iš viso radikalios dešinės politinės jėgos gali tikėtis iki 184 mandatų – tokiu atveju, kraštutiniai dešinieji turėtų didžiausią skaičių mandatų.
Populiarumą praranda liberalai ir žalieji
Panašu, jog per artėjančius rinkimus daugiausiai vietų praras žalieji (iš 72 vietų gali belikti tik 41) ir liberalų „Atnaujinkime Europą“ (angl. „Renew“) frakcija (iš 102 vietų gali likti 75).
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitiko Justino Mickaus teigimu, šios Europos Parlamento frakcijos populiarumą praranda dėl liberalių ir žaliųjų partijų nesėkmių Vokietijoje ir Prancūzijoje
„Europos Parlamento rinkimai labai dažnai atspindi konkrečių nacionalinių politinių jėgų dinamiką, taigi turėtume kalbėti apie bendras žaliųjų ir liberalų tendencijas Europoje. Būtų tikslu sakyti, kad Vokietijos žalieji dėl įvairių vidaus politikos problemų prarado labai didelį palaikymą Vokietijos lygmenyje. Kadangi prarandama galimybė laimėti daug balsų Vokietijoje, krenta ir populiarumas visoje Europoje.
Lygiai taip pat, kalbant apie liberalų frakcijos „Renew“ nuosmukį, jis yra susijęs su labai prasta Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono ir jo partijos pozicija Prancūzijoje. Makrono partija yra didžiausias gravitacijos centras „Renew“ koalicijoje“, – paaiškino J. Mickus.
„Be abejo, yra ir pan-europinių tendencijų – Estijos premjerės partija praranda populiarumą, Nyderlandų liberalai nusilpo, žalieji varijuoja“, – pridūrė analitikas.
Be to, anot J. Mickaus, Europos Parlamente neretai balsuojama aštresniais vertybiniais klausimais – dešinieji sugeba pademonstruoti aiškesnę ir nuoseklesnę poziciją, nei nuosaikesnės frakcijos.
„Europos Parlamente dažnai balsuojama dėl simbolinių nuostatų Europos atžvilgiu, ne dėl konkrečių politinių programų. Dėl to nacionalistai bei populistinės jėgos paskutinius du dešimtmečius pasirodydavo geriau, nei nacionaliniu mastu. Jie galėdavo dienotvarkę paversti referendumu dėl Europos Sąjungos federalizmo, migracijos, kitų aštrių klausimų.
Kadangi mažai žmonių apskritai balsuoja Europos Parlamento rinkimuose, žmonės neretai balsuoja dėl simbolinių dalykų – simboliniais klausimais kraštutinė dešinė yra ryškesnė. Ji turi aiškią, nuoseklią politinę liniją. O Europos liaudies partija per paskutinius 15 metų priėmė daugybę skirtingų sprendimų“, – teigė J. Mickus.
Štai ECFR skelbia, jog kraštutinė dešinė laimės Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Slovakijoje. O antrą vietą kraštutinės dešinės partijos užsitikrins Bulgarijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Švedijoje.
Lietuvoje sekasi prasčiau
Daug prasčiau radikaliai dešinei priskiriamoms politinėms jėgoms sekasi Lietuvoje. Štai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas išskiria bent tris tokias jėgas. Iš šių politinių jėgų, tik „Nacionalinis susivienijimas“ save įvardija kaip dešiniųjų, nacionalistinių pažiūrų partiją.
„Ekonominiu aspektu yra gana didelis išsiskaidymas, bet bent jau kalbant apie vertybinį aspektą, t.y partijas, kurios ypač akcentuoja tradicines, krikščioniškas vertybes, tuo elektoratu dalinasi ir Taikos koalicija, Tautos ir teisingumo sąjunga, su kuria eina P. Gražulis, Nacionalinis susivienijimas“, – vardijo I. Kalpokas.
Tiesa, anot politologo, į panašų rinkėją bent iš dalies taiko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠŠ) ir net Darbo partija.
„Iš dalies tiktų lenkų rinkiminė akcija. Jie yra labiau orientuoti į tautines mažumas, tačiau bet kokiu atveju, jie irgi susirenka dalį į tradicines vertybes orientuoto elektorato. Konkurencija yra labai didelė, mat ir Darbo partija kažkiek taiko į euroskeptišką elektoratą – vertėtų atkreipti dėmesį į Valdemaro Valkiūno pasisakymus apie Europos Sąjungos saulėlydį“, – pastebėjo politologas.
Visoms šioms politinėms jėgoms prognozuojami gana prasti rezultatai. Štai LRT užsakymu nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2024 m. balandžio 10-21 dienomis atlikta apklausė parodė, jog už V. Radžvilo vedamą Nacionalinio susivienijimo sąrašą balsuotų 0,8 proc. Lietuvos rinkėjų, už „Taikos koaliciją“ – 0,9 proc. rinkėjų, už P. Gražulio vedamą Tautos ir teisingumo sąjungą – 0,5 proc. rinkėjų.
Ne ką geriau sekasi ir lenkų rinkiminei akcijai – jie gali tikėtis apie 0,4 proc. Geriau seksis tik Darbo partijai – šis sąrašas gali tikėtis apie 5,2 proc. balsų. Tiesa, šis sąrašas į kitus minėtus daugiausiai panašus dėl euroskeptiškų nuotaikų, o ne savo politinės programos visuma.
Visgi, galutiniai rezultatai gali skirtis, mat net 35,7 proc. apklausos respondentų sakė, jog nebalsuos, dar 5,6 proc. nežino, už ką balsuos. Neatmestina ir galimybė, jog dalis šių respondentų balsuos už kraštutinių dešiniųjų sąrašus.
Trukdo balsų fragmentacija
Politologas I. Kalpokas šių politinių jėgų nepopuliarumą aiškina keliomis aplinkybėmis. Visų pirma, bene visos kraštutinės dešinės partijos yra euroskeptiškos, o apklausos rodo, jog lietuviai narystę Europos Sąjungoje vertina itin teigiamai.
„Viena vertus, lietuviai yra vieni didžiausių euro-optimistų visoje Europos Sąjungoje, taigi tos euroskeptiškos idėjos neturi tokio didelio potencialo“, – kalbėjo I. Kalpokas.
I. Kalpoko nuomone, Lietuvos radikalams ypač trukdo fragmentacija, išsiskirstymas į skirtingus politinius judėjimus.
„Tai ką galima priskirti dešinei, Lietuvoje yra labai išskydę, išsismulkinę. Mes galėtume kalbėti apie tokią intelektualesnę kraštutinę dešinę, kurią atspindi Nacionalinis susivienijimas. Bet erdvę, kurią kitose valstybėse užima kraštutinė dešinė, pas mus dalijasi tokie personažai kaip Gražulis, Puidokas. Viena vertus, jie prisideda prie fragmentacijos, kita vertus, jie yra tokios figūros, kurios labiau kenkia savo atstovaujamų jėgų reputacijai, negu prie jos prisideda“, – paaiškino I. Kalpokas.
„Labai charakteringas buvo antradienį vykusių LRT debatų epizodas – kurių kokį pirmą trečdalį užėmė P. Gražulio ir M. Puidoko tarpusavio aiškinimasis, kas čia išdavė jų politines jėgas, skaido balsus. Dėl šitų priežasčių mes ir turime situaciją, kur nei viena jėga nesurenka reikšmingo balsų skaičiaus“, – pridūrė politologas.
Vis dėlto, anot I. Kalpoko, radikalios dešiniosios jėgos turi potencialo, tik reikėtų rasti būdą, kaip apjungti jėgas.
„Jei mes pažiūrėtume į suminį skaičių, mes kartais turime ir iki 15 proc. rinkėjų, kurie renkasi radikalesnes dešiniąsias politines jėgas. Jeigu jiems visiems pavyktų susivienyti ir turėti lyderį, kuris neitų su labai dideliu bagažu, tikrai būtų potencialo. Bet kol kas kraštutinės dešinės istorija rodo, kad jie turi ypatingą dalyką susipykti tarpusavyje“, – svarstė I. Kalpokas.
Sutaria dėl kelių esminių klausimų
Atkreipus dėmesį į I. Kalpoko paminėtų sąrašų politikų pasisakymus, pastebėsime nemažai panašumų. Šių EP rinkimų sąrašų politikai sutaria dėl kelių esminių nuostatų – imigracijos, nepritarimo LGBT bendruomenės teisėms, opozicijos Europos Sąjungos federalizacijai.
Štai „Nacionalinis susivienijimas“ žada „sustabdyti masinę imigraciją“, atšaukti „Europos Sąjungos leftistine ideologija grindžiamą Žaliąjį kursą“, pasisako tik už „prigimtinės“ vyro ir moters šeimos teisinį pripažinimą.
Kitų sąrašų programos mažiau konkrečios, o „Taikos koalicijos“ programos internete išvis nepavyko rasti. Tačiau, partiją vedantis Mindaugas Puidokas anksčiau yra pasižymėjęs prieš LGBT bendruomenę nukreiptais pasisakymais, o ir antradienį vykusių debatų metu pareiškė, jog imigracija kelia egzistencinę grėsmę.
„Jei nesusitvarkome su savo šeimos politika, negalime padėti šeimoms, nepadedame joms įsigyti pirmojo būsto ir gauti visą kitą reikalingą pagalbą kiekvienai šeimai ir jaunai moteriai, kad ji norėtų susilaukti kuo daugiau vaikų, tai su tokia migracijos politika kaip dabar tuoj nukeliausime į nebūtį kartu su visa ES“, – perspėjo M. Puidokas.
Panašiais pasisakymais debatų metu pasižymėjo ir Tautos ir teisingumo sąjunga. Štai ketvirtu numeriu sąraše einantis Naglis Puteikis nevengė ir aštresnių pasisakymų.
Jis priminė Vokietijoje nutikusį atvejį, kai gegužės pabaigoje nuo pabėgėlio iš Afganistano dūrių žuvo Vokietijos pareigūnas.
„Europa savo rankomis save žudo. Šie visi paktai žudo Europą“, – sakė N. Puteikis.
Be to, sąrašą vedantis P. Gražulis anksčiau gavo baudą už LGBT asmenų niekinimą.
Taigi, partijos sutaria dėl kelių esminių nuostatų – imigracijos, LGBT teisių, opozicijos Europos sąjungos federalizacijai.
J. Mickaus vertinimu, daugeliui europiečių dešiniųjų kalbos apie „genderizmą“ greičiausiai nebus priežastis balsuoti už šias partijas, mat daugelyje Europos valstybių palaikymas LGBT lygiateisiškumui yra gana didelis, be to, anot analitiko, ši problema dirbtinai eskaluojama pačių politikų.
„Manau „genderizmas“ yra išsigalvota problema. Viešosios nuomonės apklausos rodo, jog Europos gyventojai nuosekliai palaiko esmines žmogaus teises, iki šiol priespaudą patyrusių mažumų teises. Jas kritikai vadina „genderizmo propaganda“. Manau, jog tai yra iš viršaus nuleistas lobistų, nuomonės formuotojų sukurtas naratyvas. Jis veikia, bet ne dėl to, kad rinkėjams tai rūpi, o jų nuomonė yra gaminama“, – teigė J. Mickus.
„Be abejo, Lietuvos populiacija yra konservatyvi, bet idėjos apie „genderizmą“ ne iš žmonių, o iš konkrečių įstaigų, partijų. Tai nėra kažkas, ką žmonės pradėjo kalbėti ir politikai pasigavo. Šiuo atveju politikai suformavo rinkėjams žodyną“, – pridūrė analitikas.
Kiek kitaip ekspertas vertina migracijos klausimus. Anot pašnekovo, migracijos sukeliami padariniai galėtų mobilizuoti rinkėjus balsuoti už radikalias dešiniųjų partijas.
„Tai visada buvo labai jautrus klausimas. Mes žinome, jog nepaisant prekybos liberalizavimo, migracija visada buvo griežtai kontroliuojama, nepaisant kuriamų mitų, apie neribojamą migraciją. Globalūs įvykiai, kaip Sirijos pilietinis karas, arba karas Ukrainoje, vėl iškelia imigracijos klausimus į dienotvarkę. Nereikėtų pamiršti, kad kai vyko Sirijos migrantų krizė, Europa vis dar buvo eurozonos ir skolų krizės procese – tai reiškia, kad migrantų krizė sutapo su didžiuliu ekonominiu nesaugumu. Dabar imigracijos bangos taip pat sutampa su energetikos krize, infliacija“, – komentavo J. Mickus
„Negalima to ignoruoti, sakyti, kad populistai sugalvojo šią temą. Kita vertus, Europos parlamente šios problemos apleidimo irgi nėra. Europos sąjunga sugebėjo pasiekti susitarimą – Europos migracijos ir pabėgėlių politikos paktą“, – pridūrė ekspertas.
Nuomonės išsiskiria dėl Ukrainos
Visgi tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu matomas vienas esminis skirtumas – radikalios dešiniosios politinės jėgos tarpusavyje nesutaria dėl paramos Ukrainai. Tai matoma ir ne tik Lietuvoje – Vokietijoje populiari radikalios dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ pasisako prieš sankcijas Rusijai, o dešiniųjų pažiūrų Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ilgą laiką blokavo Švedijos stojimą į NATO karinį aljansą, vetavo 50 mlrd. dolerių paramos paketą, skirtą Ukrainai.
Kitaip elgiasi Lenkijos dešinieji – jie išsiskiria savo parama Ukrainai.Tą patį galima pasakyti ir apie Estijoje veikiančią bei „Identiteto ir Demokratijos“ frakcijai priklausančią Estijos konservatyviąją liaudies partija. Tiesa, šios partijos lyderis anksčiau Putiną vadino „pragmatistu“ ir pasisakė prieš griežtesnes sankcijas – partija savo poziciją pakeitė po 2022 m. karo Ukrainoje pradžios.
Lietuvoje M. Puidoko ir V. Tutkaus suburta koalicija pasisako prieš iniciatyvą siųsti lietuvių instruktorius į Ukrainą, taip pat M. Puidokui priduriant, jog instruktorių siuntimas keltų grėsmę Lietuvos saugumui.
O štai Nacionalinį susivienijimą vedantis profesorius Vytautas Radžvilas anksčiau kalbėjo, jog Vakarų Europa Ukrainai padeda nepakankamai.
Partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininkasVytautas Radžvilas (Paulius Peleckis/ BNS nuotr.)Šiuos skirtumus pastebi ir I. Kalpokas.
„Net ir koks nors P. Gražulis dėl Ukrainos pakankamai vanagiškai atrodo, pastatytas šalia M. Puidoko“, – pastebėjo I. Kalpokas.
Politologas taip pat pastebi, jog radikalios dešinės partijos neretai išnaudoja ir nacionalinės politikos klausimus, nors jie su Europos Parlamentu – nesusiję.
„Kas unikalu Lietuvos kontekstui – dėmesys anti-konservatoriškai retorikai. Tai lietuviškas unikumas, – rinkimai juk yra į Europos parlamentą.
Taigi, nors kraštutinė dešinė kandidatuoja į Europos Parlamentą, daug dėmesio skiriama išskirtinai Lietuvos nacionalinės politikos klausimui. Tai yra Lietuvos politikos aktualijų specifika – konservatoriai turi didelį balsavimo tiek už, tiek prieš, potencialą“, – paaiškino politologas.
Koalicijos Europos parlamente suformuoti ko gero nepavyks
Kraštutiniai dešinieji yra susiskaldę ne tik Lietuvoje. Kaip minėjome anksčiau, Europos Parlamente radikalesnes dešiniąsias partijas atstovauja dvi frakcijos. Politikos analitikas J. Mickus nemano, jog jos galėtų susijungti.
„Visgi yra labai daug divizijų tarp Europos konservatorių ir reformistų frakcijos bei Identiteto ir demokratijos frakcijos. Kiekvienos frakcijos viduje taip pat yra nesutarimų. Tikimybė, kad šios jėgos susivienys ir bus pakankamai darnus europietiškas blokas, kuris galėtų vesti derybas su kitomis partijomis – maža“, – teigė J. Mickus.
J. Mickus pritaria, jog nesutarimų tarp dešiniųjų kils dėl požiūrio į Rusiją, be to, kiek nuosaikesnei konservatorių reformistų frakcijai ko gero naudingas susiskaldymas.
„Nesutarimų visų pirma kils dėl skirtingų požiūrių į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Europos Parlamento taisyklių viršenybės klausimus. Antra, konservatoriai reformistai, kaip nuosaikesnė ir mažiau ekstremali frakcija pelnosi iš nedarnos. Jie tampa ribine jėga, kurios palaikymas, ar būnant koalicijoje, ar būnant opozicijoje, bus itin svarbus. Nereikėtų pamiršti, jog komisijos pirmininkė 2019 m. buvo patvirtinta vos 9 balsų persvara, o dabar palaikymas jai tikrai yra sumažėjęs. Net ir be koalicijos formavimo, konservatoriai reformistai įgys daug galios. Jie dabar yra politinė jėga, kuri gali nulemti greitą komisijos formavimą, arba lėtesnį“, – komentavo J. Mickus.
Analitikas taip pat paaiškino, kokią įtaką Europos Parlamente galėtų turėti radikalai. Anot J. Mickaus, dešinieji turės didelę įtaką sprendžiant dėl Europos Parlamento komisijos pirmininkės.
„Europos parlamentas yra stiprus kaip neigiamas apribojimas – Europos parlamentas neturi daug galios pats formuoti naują politiką. EP daugiau veikia kaip patikros, kritikos mechanizmas. Pirmasis uždavinys, kuris visiems rūpės – ar EP patvirtins komisijos pirmininkę, tuomet komisarus. Net ir čia dešinieji gali turėti didelę įtaką, jei reikės gauti „Identiteto ir demokratijos“ frakcijos balsus“, – paaiškino analitikas.
Kiek mažiau įtakos dešinieji turės svarstant teisės aktus, mat juos teikia komisija. Visgi, svarbių pozicijų užėmimas komitetuose galėtų padėti.
„Europos Sąjungos teisėkūros procesai prasideda nuo komisijos iniciatyvos – būtent komisija teikia teisės aktus. Tačiau tada pereinama į trišalį derybų procesą, kuomet EP komitetų atstovai ir Europos sąjungos tarybos, valstybių narių atstovai derasi kartu dėl teisės aktų galutinės formos. Ir jei populistinių frakcijų politikai užimtų svarbias pozicijas komitetuose, tai be abejo gali kažkiek pakeisti savo kompetencijų ribas, teisės aktus, kuriuos atneš komisija“, – teigė J. Mickus.
„Nemanau, kad matysime proaktyvią dienotvarkę. Jie neturės reikalingos kritinės masės nei komisijoje, nei vadovų taryboje“, – pridūrė analitikas.