NATO gynybos ministrai Briuselyje nusprendė nedelsdami steigti šešis tarptautinius štabus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje. Pastaroji vadovaus Aljanso veiklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tam bus sustiprinta vadavietė Ščecine. Panašus štabas Vilniuje ims veikti dar šiemet. Iš šimto karininkų pusę sudarys lietuviai, kitą dalį – sąjungininkai. Štabų užduotis – padėti vietos pajėgoms pasirengti priimti NATO pastiprinimus, jei jų prireiktų. Nuspręsta kurti ir itin greito reagavimo pajėgas. Jų steigimo ėmėsi Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Didžioji Britanija ir Lenkija. Pajėgos sureaguotų per savaitę, tačiau priešakiniai jų būriai bus pasirengę veikti per 48 valandas.
„Pradinė visų labai greito reagavimo pajėgų parengtis bus maždaug septynios dienos. Sutarėme, kad jei atsiranda ženklų ir žvalgybos perspėjimų, dėl kurių reikia aukštesnės parengties, galėtume šį laiką sutrumpinti – jei matome aplinkybes, kurios to reikalauja“, – sakė NATO pajėgų Europoje vadas gen. Philipas Breedlove.
Pirmą kartą iškelta galimybė, kad dėl greitojo reagavimo pajėgų siuntimo galėtų spręsti nebe visų Aljanso narių taryba, kaip iki šiol, bet Amerikos generolas, vadovaujantis NATO ginkluotosioms pajėgoms Europoje. Šį klausimą ministrai svarstys kitame susitikime. NATO pabrėžia, kad tai tik gynybiniai žingsniai, kol kas Aljansas įsitikinęs, kad savo rytines sienas gali apginti ir nesteigdamas bazių.
„Jeigu mes turėsime pajėgumus, jeigu turėsime štabus, tai praktiškai atitiks tai, ką jūs vadinate nuolatinėmis bazėmis, bet aš manau, kad saugumo prasme tai iš tikrųjų pakankamai didelis kiekvienos šalies indėlis ir konkrečiai Lietuvos saugumui“, – teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Tokių sprendimų NATO nutarė imtis reaguodamas į 2008 m. Rusijos agresiją Gruzijoje ir pastaruosius įvykius Ukrainoje.
Lietuva agresyvų Rusijos kvėpavimą jaučia nuolat – dešimttūkstantinės pajėgos „Zapad“ pratybose iš Kaliningrado ir Baltarusijos pusės jau repetavo Baltijos šalių ir Lenkijos užgrobimo scenarijų.
Šią savaitę buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas įspėjo, kad Vladimiras Putinas gali pradėti agresiją Baltijos šalyse, norėdamas išbandyti Aljanso solidarumą, t.y., patikrinti, ar veikia NATO 5-asis straipsnis. Anot A. F. Rasmusseno, V. Putinas suvokia, kad jeigu atakuos NATO teritoriją, bus nugalėtas, tačiau jis yra hibridinio karo specialistas. Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad sunku prognozuoti Rusijos prezidento elgesį, tačiau Briuselyje priimti sprendimai gerokai padidina mūsų valstybės saugumą.
„Ką darys V. Putinas, niekas nežino. Dabar vyksta derybos, konflikto eskalavimas Ukrainoje. Ar jis sustos, ar pavyks su juo susitarti, ką jis iš tikrųjų galvoja, ar jis nori suskaldyti NATO, diskredituoti NATO, ar jis nori užimti šalis, ar jis nori pakeisti tam tikrą politinę konjunktūrą vienoje ar kitoje šalyje, aš nežinau. Pažiūrėsime. Kol kas sekame situaciją“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas.
Rusija neslepia susierzinimo, kad pernai prie jos sienų atsirado Jungtinių Valstijų šarvuotoji technika. Tuoj pat įjungta Rusijos propagandos mašina paleido pramanus, esą amerikiečių karinė technika niekam tikusi, o Lietuva nepajėgi priimti sąjungininkų paramos, nes jos poligonai tokie maži, kad čia amerikiečių tankai neturės kur apsisukti. Esą dėl to Jungtinių Valstijų tankai bus dislokuoti ne Lietuvoje, o Latvijos Adažių poligone. Tos kalbos atgaivintos šią savaitę.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sutinka, kad Lietuva į krašto gynybą ilgą laiką žiūrėjo pro pirštus, tačiau dabar požiūris visai pasikeitęs.
„Na, anksčiau buvo visai kita problema – visada verslas ir valstybinės institucijos siekė kiek galima daugiau atimti iš kariuomenės. Kol nebuvo šitų grėsmių suvokimo, reikėjo ginti poligonus nuo kėsinimosi juos sumažinti, panaikinti“, – teigia R. Juknevičienė.
Politikai susigriebė – spalį Seimas poligonų plėtrą pripažino valstybinės svarbos projektu. Kariuomenės vadas tvirtina, kad ne poligonų dydis, jų būklė turės įtakos amerikiečių sprendimams, kur dislokuoti savo pajėgas.
„Jie žiūri tiek į Latviją, tiek Lietuvą, tiek į Estiją kaip į vieną Baltijos regioną ir tikrai neina kalba apie tai, kad, jei dislokuos Latvijoje, tai saugumas nuo to nukentės. Nepaisant visų infrastruktūros klausimų, taip pat yra ir taktinių aspektų ir juos mūsų sąjungininkai irgi vertina“, – aiškina J. V. Žukas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas perdavė Kremliaus įspėjimą: NATO gynybos ministrų sprendimas steigti štabus ir kurti greitojo reagavimo pajėgas Rusiją privers peržiūrėti gynybos planus ir tai esą neigiamai atsilieps Europos saugumui.
„Mes tikrai labai susirūpinę. Darau prielaidą, kad į šiuos sprendimus mūsų kariniai planuotojai atsižvelgs“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Aleksandras Lukaševičius.
Tačiau NATO pabrėžia, kad tai tik gynybiniai žingsniai.
„Tai visiškai atitinka mūsų tarptautinius įsipareigojimus, atidarome [štabus] atsakydami į agresyvius veiksmus, kuriuos matome iš Rusijos pusės – tarptautinės teisės pažeidimus ir Krymo aneksiją“, – tvirtina
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Politologas Tomas Janeliūnas sako, kad V. Putino Rusija gali grasinti, kad dar labiau militarizuos Kaliningrado sritį, didins įtampą Lietuvos pašonėje, tačiau nebūtinai tai darys.
„Politikoje daug ką reiškia tam tikra poza, t.y., gąsdinimas, bandymas įteigti, kad jis yra ryžtingas, stiprus ir niekas neturėtų jo judinti. Kol kas Rusija užsiima tokia pozos demonstravimo taktika, bet tai, ką daro NATO, yra palyginti ramus, bet vis dėlto reagavimas į tai, kad būtų galima daug greičiau, efektyviau imtis sprendimų, jeigu tam tikri veiksmai įvyktų NATO pašonėje arba peržengiant NATO ribas“, – teigia T. Janeliūnas.
Tad NATO sprendimas steigti tarptautinius štabus Baltijos šalyse – svarbus laimėjimas Lietuvai. Tai didžiausias NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimas nuo Šaltojo karo pabaigos.
