Portalas tv3.lt paklausė Santariškių klinikų gydytojo kardiologo prof. Prano Šerpyčio, ar Vilniaus oro uosto turimas vienas iš trijų defibriliatorių galėjo išgelbėti L. Donskio gyvybę. Profesorius P. Šerpytis atsakė – „taip“: „Kuo greičiau būtų pradėta, tuo būtų efektyviau“.
Žinomas šalies medikas neslėpė apgailestavimų dėl L.Donskio netekties.
„Labai gaila, kai tokios asmenybės miršta labai anksti. Ir norisi daugiau išgelbėti. Aišku, tokie prietaisai ir statomi, būtent tam, kad daugiau būtų gyvybių išgelbėta. Tik jį reikia panaudoti.
Gaivinimą reikia pradėti tada, kai žmogus nukrenta, susmunka ir jį ištinka klinikinė mirtis, tada kuo greičiau reikia gaivinti.
Per 3 minutes pritaikytas elektros impulsas, padidina efektyvumą ir galimybę žmogų išgelbėti. O laukiant, kol atvažiuoja greitoji medicinos pagalba, tos galimybės mažėja. Jau tada ne visada pavyksta išgelbėti.
Žinoma, neina sakyti, kad galime visais atvejais 100 proc. išgelbėti, bet tam ir yra tie prietaisai arti įrengti“, – sako kardiologas.
P. Šerpyčio teigimu, tokie aparatai statomi netoli vienas nuo kito, kad būtų galima greitai juos atnešti ir panaudoti, nes pačios svarbiausios pirmosios 4 minutės.
Pasidomėjus, kokia jo nuomonė dėl oro uoste esančio aparato nepanaudojimo priežasčių, galbūt pritrūkusios darbuotojų kompetencijos, kardiologas pripažino svarstantis apie keletą priežasčių.
„Nebūtinai medikai turėjo sureaguoti ir apsaugos darbuotojai, pilotai ir stiuardesės yra apmokyti. Tai yra automatiniai defibriliatoriai, naudojami širdies ritmo atkūrimui. Bet, matomai, reikia visada šitą personalą mokyti, kad nebijotų panaudoti. Bet tokie dalykai gali daug kur nutikti.
Tokie automatiniai aparatai yra daugelyje šalių, pvz. Vokietijoje traukinių ar autobusų stotyje išlipę pamatysite, kad jų yra labai daug pridėta. Bet šitie prietaisai būtent ir gali kartais dovanoti gyvenimą.
Aš galvoju, kad žmonės gal nesusigaudė, pavėluotai sureagavo. Bet vis tiek turi būti paruoštas kažkoks personalas, kuris mokėtų naudotis“, – svarstė profesorius P. Šerpytis.
Oro uosto aparatas nebuvo panaudotas
Vis tik jau keliami pirmieji klausimai. Žiniasklaidai prabilus apie širdies smūgį kaip apie tikėtiniausią akademiko mirties priežastį buvo pradėti kelti klausimai, ar buvo galima jam padėti kokia nors oro uoste esančia įranga.
Vilniaus oro uoste yra trys automatiniai išoriniai širdies defibriliatoriai, naudojami atkurti sutrikusį širdies ritmą. Vis dėlto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovės Indrės Baltrušaitienės teigimu, nei vienas iš aparatų gelbstint L. Donskio gyvybę nebuvo panaudotas.
Oro uosto atstovė negalėjo atsakyti, kodėl jis nebuvo panaudotas. Nors teigė, kad oro uoste medikai budi visą laiką – jie šiandieną suskubo padėti ir L. Donskiui nuo pat pirmos minutės.
Greitosios pagalbos medikai į įvykio vietą atvyko per devynias minutes. Todėl I. Baltrušaitienės teigimu, sprendimą kokias priemones naudoti, nusprendė medikai.
L.Donskiui buvo 54 metai.
L.Donskis gimė 1962 m. rugpjūčio 13 dieną Klaipėdoje, baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką Lietuvos konservatorijos Klaipėdos Pedagoginiame fakultete, vėliau apgynė disertacijas Vilniaus ir Helsinkio universitetuose.
Per savo mokslinę karjerą L.Donskis dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose, parašė daugiau kaip 40 knygų ir daugiau nei 500 straipsnių.
2009-2014 metais Leonidas Donskis buvo Lietuvos atstovas Europos Parlamente ir dirbo Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijoje ALDE.
