Dėl ketverius metus besitęsiančios sausros Kalifornijos upių ir vandens saugyklų lygis pasiekė rekordines žemumas.
Sausros rekordai
JAV dienraštyje „Los Angeles Times“ teigiama, kad turint omenyje rekordiškai žemas JAV pasibaigusios žiemos temperatūras ir visoje rytinėje Amerikos pakrantėje siautusias smarkias pūgas, lengva nepastebėti, kad ši žiema Kalifornijai buvo dar ir pražūtinga. Baigiantis liūčių sezonui Kalifornijoje, jau akivaizdu, kad vienas kitas apgailėtinas lietutis ir menkai iškritęs sniegas beveik nepalengvino neįtikėtinos šį kraštą apėmusios sausros sąlygų.
Visi požymiai rodo, kad Kaliforniją ir toliau niokos prieš 4 metus prasidėjusi sausra, kurios pasekmės viename turtingiausių ir tankiausiai gyvenamų Amerikos regionų bus sunkios ir ekonomikos, ir ekologijos požiūriu. Pasak specialistų, paskutinį kartą toks karštas ir sausringas sausis Kalifornijoje buvo 1984 m. Tada vidutinis kritulių, iškritusių per 30 dienų, kiekis buvo tik 0,84 cm. Meteorologų teigimu, pagal minimalų kritulių kiekį šis sausis buvo ketvirtas per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Kalifornijoje. Dar prieš metus valstijos gubernatorius Jerry’s Brownas dėl sausros Kalifornijoje paskelbė nepaprastąją padėtį, o kiti valdžios atstovai perspėjo žmones, kad jie nelaistytų vejų prie savo namų.
Jau paskelbta, kad šioje Amerikos valstijoje rekordiškai nuseko ir gruntiniai vandenys, pasiektas naujas sniego dangos mažėjimo rekordas. „Mūsų garlaivis ne šiaip užplaukė upėje ant seklumos: greitai Kalifornijoje neliks ir pačios upės“, – teigiama leidinyje.
NASA palydovų atliktų matavimų duomenimis, 2014 m. bendras vandens kiekis Kalifornijoje tekančių Sakramento ir San Choakino upių baseinuose (visi polaidžio vandenys, upių ir vandens saugyklų vanduo, taip pat gruntiniai vandens ištekliai ir vanduo, esantis dirvoje) nusmuko beveik 42 mln. kubinių metrų žemiau normos. Pagal tūrį toks vandeningumo sumažėjimas pusantro karto viršija dirbtiniame Mido ežere – didžiausioje JAV vandens saugykloje – sukaupto vandens kiekį.
Belieka melsti lietaus?
Nuo 2001-ųjų vandens kiekis visoje Kalifornijos valstijoje kasmet sumažėja daugiau nei po 14,8 mln. kubinių metrų. Maždaug du trečdalius šio nuostolio lėmė gruntinių vandenų, skirtų žemės ūkio kultūroms laistyti Centriniame slėnyje, išsiurbimas. Sausros sąlygomis ūkininkams nelieka nieko kito, kaip tik pumpuoti kuo daugiau gruntinių vandenų, ypač po to, kai paviršinio vandens naudojimo paros norma buvo sumažinta iki 80 ar net 100 proc. Tačiau toks išgaunamo požeminio vandens kiekis yra pernelyg didelis ir pražūtingas gamtai. Džiūsta vandens šaltiniai. Kai kuriuose Kalifornijos aruodo – Centrinio slėnio – rajonuose dirvožemio aukščio riba per metus sumažėja po 30 cm dar daugiau.
Dienraštyje teigiama, kad vanduo Kalifornijoje iš tikrųjų jau baigiasi. Ir tai paaiškėjo dar prieš prasidedant šiai didžiajai sausrai. NASA duomenimis, vandens ištekliai Kalifornijoje nuolat mažėja nuo 2002 m., tada jie ir buvo pradėti stebėti iš kosmoso. O gruntinių vandenų sekimas šioje Amerikos valstijoje fiksuojamas nuo XX a. pradžios.
Šiuo metu visose Kalifornijos vandens saugyklose vandens liko tik vieniems metams, o strateginės jo atsargos – gruntiniai vandenys – sparčiai senka. Kalifornijoje nėra plano, kaip būtų elgiamasi kilus ekstremaliai situacijai, t. y. ilgalaikei sausrai, panašiai į tą, kuri buvo jau dabar. Apie itin dideles sausras, trunkančias 20 metų, nėra net ko kalbėti. Leidinyje teigiama, kad visa valstija turi budėti ir melsti lietaus. Kitaip tariant, nėra upės, kuria būtų galima išplaukti iš susiklosčiusios situacijos.
Būtina veikti nedelsiant
„Los Angeles Times“ rašo, kad visgi reikia imtis tam tikrų priemonių nieko nelaukiant. Pirma, visoje valstijoje visuose vandens vartojimo sektoriuose, pradedant buitiniu ir municipaliniu vandens tiekimu, baigiant žemės ūkio ir pramonės aprūpinimo vandeniu sistemomis, būtina nedelsiant įvesti privalomą vandens naudojimo ribojimą. Bendrovė „Metropolitan Water District of Southern California“, aprūpinanti vandeniu pietinę Kalifornijos dalį, jau nagrinėja galimybę nuo vasaros pradžios įvesti vandens tiekimo normavimą, kol nepagerės situacija. Kitiems valstijos rajonams taip pat nėra ko laukti. Visuomenė tokiam sprendimui jau pasiruošusi. Neseniai Kalifornijoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad 94 proc. respondentų dabartinę sausrą laiko rimta, o trečdalis apklaustųjų pritaria privalomam vandens vartojimo ribojimui.
Antra, reikia pagreitinti 2014 m. priimto įstatymo dėl racionalaus gruntinių vandenų naudojimo įsigaliojimą. Pagal šį įstatymą iki 2017 m. turi būti įsteigta daugybė regioninių organizacijų, kurios rūpintųsi taupiu požeminio vandens naudojimu. Po to iki 2022 m. kiekviena iš jų parengtų atitinkamus veiksmų planus ir artimiausius 20 metų turėtų užtikrinti vandens išteklių taupymą. Pasak dienraščio, tokiais tempais rezultatus pamatysime ne anksčiau nei po 30 metų. O iki to laiko gruntinių vandenų Kalifornijoje neliks ir nebus ko „taupyti“.
Trečia, valstijoje būtina nedelsiant kurti autoritetingų ekspertų grupę, kuri ieškotų išeities iš susidariusios padėties ir kurtų ilgalaikę racionalaus vandens naudojimo strategiją. Nors prasidėjus sausrai jau buvo sudarytos specialistų darbo grupės, nė viena iš jų neužsiima ilgalaikių Kalifornijos problemų sprendimų paieška. O juk šį kraštą nuolat puldinėja sausros, jis kasmet kenčia dėl vandens trūkumo.
Vandens išteklių valdymas Kalifornijoje – sudėtingas dalykas, tačiau yra techninių priemonių ir kvalifikuotų specialistų, kurie gali padėti spręsti sunkias problemas, su kuriomis bus susidurta ateityje. Tam reikės rimtai pakeisti dabartinę politiką ir infrastruktūrą, o visiems būtiniems darbams numatyti ir juos atlikti prireiks ne vieno dešimtmečio. Tačiau, pasak „Los Angeles Times“, pradėti reikia ne rytoj, o jau šiandien.
Prognozuoja naujas dideles sausras
Pasak ekspertų, didžioji sausra Kalifornijoje gali būti tik pirmas garsus pavojaus skambutis, perspėjantis žmoniją, kad dėl klimato pokyčių su rimtomis problemomis gali susidurti ir kitų pasaulio kraštų gyventojai. Antai Kolumbijos universiteto Žemės instituto direktorius Jeffrey’s Davidas Sachsas perspėja, kad mūsų planetą jau atakuoja milžiniška sausra. Anot jo, klimatas Žemėje nuolat keičiasi, patinka mums tai ar ne. Ir kuo labiau valstybių vadovai bando tai ignoruoti, tuo pasekmės brangiau kainuoja.
Anot jo, neseniai atliktų žmogaus veikos sukeltų klimato pokyčių tyrimų rezultatai verčia manyti, kad visame Viduržemio jūros regione, įskaitant Egiptą, Libiją, Izraelį, Siriją ir Palestiną, ateityje smarkiai sumažės kritulių, todėl sausringumas čia dar labiau padidės. Be to, Kolumbijos universiteto Žemės instituto ekspertų tyrimai atskleidė, kad antropogeniniai klimato pokyčiai antrojoje XXI a. pusėje veikiausiai dar dažniau kels didžiules sausras Jungtinių Valstijų Didžiųjų lygumų regione ir šalies pietvakarinėje dalyje. Jau šių metų rugsėjį pasaulio šalių vadovai planuoja susirinkti Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke, kad nustatytų tvarios raidos tikslus siekiant sėkmingai kovoti su šiomis grėsmėmis.
