Tėvų teigimu, šiais metais kalėdinės rinkliavos darželiuose bei mokyklose net ir esant pandemijai nei kiek nesumažėjo, o kai kur net ir išaugo.
Du vaikus auginanti vilnietė Kristina naujienų portalui tv3.lt teigia, jog sumos panašios ir darželiuose, ir mokyklose. Štai, pavyzdžiui, darželyje, į kurį veda savo penkiametį sūnų, vaikų dovanoms tėvai renka po 30 eurų už kiekvieną. Prie to prisideda ir papildomos sumos auklėtojų bei šeimininkių dovanoms – dar apie 150 eurų nuo visos grupės.
Kitas Kristinos sūnus – trečiokas. Čia kalėdinėms išlaidoms tėvai metėsi po 40 eurų nuo šeimos – už šią sumą pirko ir kalėdinę eglutę.
„Kainos nelabai keičiasi. Pernai ir užpernai buvo panašiai. Anksčiau kai kur buvo po 30 eurų sveikindavo (mokytojas bei auklėtojas – aut. past.), o dabar padidėjo iki 50 eurų, bet pora, trejetą metų nesikeičia“, – teigia vilnietė Kristina.
Kai kuriems tėvams sumos atrodo per didelės
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek vidutiniškai tėvai šiais metais planuoja išleisti šventėms ir dovanoms savo vaikų ugdymo įstaigose. Apklausus kiek daugiau nei 40 tėvų iš visos Lietuvos, galima pastebėti, jog mokyklose ir darželiuose renkamos sumos dažniausiai iš tikrųjų ne itin išsiskiria.
Daugelyje ugdymo įstaigų tėvai prieš šventes renka bendras sumas, skirtas ir papuošimams, ir vaikų bei mokytojų dovanoms, o likusius pinigus atideda į taip vadinamą klasės ar grupės „fondą“.
Tėvų įvardintos šventinių rinkliavų sumos svyruoja nuo 5 iki 50 eurų. Vidutinė šeimos ūkio, turinčio vieną vaiką, tokioms mažamečių šventėms išleidžiama suma – 13 eurų.
Visgi, neretai tėvai susiduria su jiems nepriimtinais šio spektro kraštutinumais, o dar didesnė problema užklumpa tuomet, kai vienoje šeimoje auga keli mažamečiai vaikai.
„Pas sūnų darželyje po 20 eurų, pas dukrą tame pačiame darželyje – 30 eurų. Žinoma aš pakėliau šumą, nes man atrodo, kad žmonėms ir taip sunku auginti du, kai kam ir vieną vaikutį, kartais net trūksta pinigų pamaitinti savo vaikus. Čia vien Kalėdoms, auklėtojoms, nes darželis pats viską perka. Logikos rinkimui visai nematau.
Tokie pinigai, bet nemanau, kad auklėtojos kažkaip kitaip vaikus žiūrės, kai gaus iš tėvų dovanų“, – aiškina viena sostinėje gyvenanti mama.
Moteris taip pat sako, jog nesupranta, kodėl mokyklos bei darželiai kartą metuose negalėtų bent jau mažų dovanėlių vaikams nupirkti iš valstybės jiems skiriamo mokinio krepšelio pinigų.
„Man kyla natūralus klausimas –kur tie pinigai nueina? Ar tikrai kažką vaikams perka, ar mokyklą kažką daro tokio su jais? Tai tikrai glumina, kad negali dovanelių, pavyzdžiui, dėžutės mažos saldainių ar riešutų rinkinuką visiems savo vaikams nupirkti“, – stebisi mama.
Bendra šventės kaina gali siekti ir 300 eurų
Tėvų, besiskundžiančių augančiomis šventinėmis rinkliavomis, yra ne vienas. Sūnų auginanti kaunietė Inesa pripažįsta, kad šiųmetinės sumos ją taip pat nustebino.
„Aš šiais metais šoke, tiek su vyresnėliu niekada nerinkome. Kaip sakoma, kai nori dovanų brangesnių, nei turi biudžete – rinkome du kartus po 20 eurų“, – sakė mama.
Asociacijos „Tėvai švietimui“ vadovė Kristina Paulikė tv3.lt teigia, jog tėvų apklausos rodo, kas kasmet ikimokyklinėse įstaigose Kalėdos vienam vaikui kainuoja apie 20-30 eurų, o mokyklose kiek mažiau – 10-20 eurų, priklausomai nuo klasės ar grupės tėvų susitarimo.
„Kaip pavyzdį galime pateikti tipinę darželio situaciją: yra dvi auklėtojos ir viena auklytė, laikomasi politikos, kad jos turi gauti dovanas, kurių vertė apie 50 ir daugiau eurų. Papildomai tėvai turi surinkti už Kalėdų senelio pasirodymą, vaikų dovanas, kartais tenka pasirūpinti ir eglute, papuošimais, vaikų kostiumais spektakliui.
Iš viso grupei šventė gali kainuoti apie 200-300 eurų ir netgi daugiau. Mokyklose situacija pasikeičia, todėl išlaidos gerokai sumažėja. Ten vaikai keičiasi dovanomis, kurių vertė apie apie 10 eurų. Kokias sumas skirti mokytojoms, sutaria tėvai. Tai gali būti ir 50, ir 100 eurų“, – teigė pašnekovė.
Pati septynis vaikus turinti K. Paulikė pripažįsta, jog džiaugiasi, kad šiuo metu šeimoje beliko vos vienas pradinukas, tad ir tokie šventiniai rūpesčiai jau yra praeityje.
Šventinių rinkliavų galima ir atsisakyti
Asociacijos „Tėvai švietimui“ vadovės K. Paulikės teigimu, norint palengvinti situaciją kai kuriems tėvams, kurie galbūt ne visuomet gali sau leisti šventėms skirti tokias sumas, mokyklų bei darželių tėvų bendruomenės galėtų pasvarstyti apie kitokias alternatyvas.
„Galbūt verta po truputį tą šventimo kultūrą keisti? Pavyzdžiui, darželyje ir mokykloje galima organizuoti suneštines vaišes, rasti vieną ar kitą tėvelį, o gal ir mamytę, vyresnį brolį ar sesę, kurie galėtų vaidinti Kalėdų senelį, snieguolę, nykštukus ir panašiai, kad nereikėtų samdyti brangaus personažo. Į vaidinimą galima pajungti vaikus.
Buvimas kartu bus didžiausia dovana. Galbūt sulauks dėmesio idėja vietoje ne tokių prasmingų dovanų, su klasės draugais, artimaisiais dalį šventėms skirtų išlaidų paaukoti mažiau išgalintiems ar gyvūnų prieglaudoms? Tereikia noro, susitarimo ir šiek tiek kūrybiškumo suorganizuoti šventę taip, kad ji kainuotų žymiai mažiau ir tuo pačiu prisidėtų prie socialiai prasmingų iniciatyvų“, – aiškina švietimo ekspertė.
K. Paulikė pasakoja ir apie 2008 m. Harvarde atliktą tyrimą, kuris parodė, jog žmonės daug geriau jaučiasi leisdami pinigus ne sau, o kitiems. Moters nuomone, dovanų atsisakyti gal ir nereikia, tačiau vertėtų pagalvoti apie jų prasmę.
„Dovanojimo reiškinys vyrauja nuo neatmenamų laikų ir priklauso nuo dovanotojo, dovanos gavėjo norų, emocijų, įsitikinimų, vertybių, vaikystės patirčių, šeimoje suformuotų tradicijų ir lūkesčių. Ir kas labai svarbu – nuo bendruomenės ir visuomenės kultūros, kurią sudarome mes visi.
Galima būtų teigti, kad Kalėdų dovanos yra labiau įpročio nei poreikio dalykas. Mes vis tik išloštume, jei įprotį pirkti kalnus dovanų pakeistumėme į įprotį artimiesiems dovanoti savo laiką“, – teigia asociacijos „Tėvai švietimui“ vadovė K. Paulikė.
