Nieko nuostabaus. Jūsų pažįstamas nėra kažkoks unikumas, jis greičiau elgiasi taip, kaip elgiasi didžioji dalis žmonių, tame tarpe ir jus pats. Reikalas yra tas, kad mūsų pažiūros gana stipriai įtakoja mūsų loginius gabumus. Priešiškai jūsų pažiūroms ir įsitikinimams suformuluotas matematinis uždavinys bus greičiausiai jums neįveikiamas.
Šį teiginį patvirtina studija atlika Jeilio univrsitete, kurioje dalyvavo virš 1100 dalyvių. Studijos metu žmonių buvo prašoma išspręst aritmetinio palyginimo uždavinį, kuriame reikėjo sulygint 4 skaičius bei atsakyti, kuris teiginys yra teisingas. Vienu atveju uždavinys buvo neutralus, kitu atveju – politiškai angažuotas. Tyrėjai taip pat atliko papildomus tyrimus: a) dalyvių apklausą, pagal kurią padalino dalyvius į dvi grupes – konservatyvią ir liberalią, ir b) dalyvių matematinių gabumų analizę . Pagal savo aritmetinį raštingumą eksperimento dalyviai atitiko vidutinį Gauso skirstinį, kuris liko tokiu pat Gauso skirstiniu net tuomet, kuomet buvo analizuojami konservatyviai ir liberaliai nusiteikusių dalyvių gabumai.
Dalyviams buvo suformuota elementari užduotis: Kompanija tikrina naujo kremo nuo išbėrimų veiksmingumą ir pateikiama panaši lentelę, kurioje buvo 4 skaičiai. Duotu atveju pirma eilutė yra teiginys: “Pacientai NAUDOJO kremą”, antra eilutė yra teiginys: “Pacientai NENAUDOJO kremą”. Stulpelių užrašai: pirmas – situacija su bėrimais pagerėjo, antras stulpelis – bėrimai pablogėjo. Ir apačioje klausimas: Ar veiksmingas kremas? Atsakymas randamas taip: 75/223 palyginamas su 21/107, kuris santykis didesnis, tuo atveju bėrimai isismarkavo. Jei turit matematini išsilavinimą, pirmas skaičius yra apytiksliai 75 / 225 = 3*25 / 9 *25 = 1/3, o antras yra apytiksliai 20/100 = 1/5. Akivaizdu, kad kremas buvo neveiksmingas. Tačiau aritmetiškai neraštingam žmogui šis uždavinys gali būt sudėtingas.
Mokslininkai palygino atsakymų tikslumą pagal žmonių raštingumą. Čia reiktų pažymėt, kad eilučių antraščių padėtis buvo generuojama atsitiktiniu būdu, todėl daliai dalyvių teisingas atsakymas buvo, kad kremas yra veiksmingas. Ir iš tiesų, nupaišius grafiką, kuriame horizontaliai žmonių aritmetiniai gabumai, o vertikaliai procentas teisingai atsakiusių, matome, kad nepriklausomai nuo teisingo atsakymo (padeda ar nepadeda), tikslumas artėja prie 100 procentų aritmetiniams gabumams didėjant.
Tačiau čia ateina vieta netikėtam posūkiui. Tyrėjai atliko sekantį testą, kuriame vietoje kremo ir bėrimų buvo prašoma įvertint kitokių teiginių teisingumą. Konkrečiau – ar naudingas ginklų legalizavimas, ar jis pagerina kriminogeninę situaciją mieste. JAV konservatoriai nuo seno pasisakydavo už žmogaus teisę į ginklą savigynai, o JAV liberalai visada buvo kritiški nekontroliuojamo ginklų plitimo atžvilgiu. Tuo įdomiau atrodo testų rezultatai, kuomet klausiamą apie ginklų legalizavimo įtaką nusikaltimų skaičiui. Efektas akivaizdus! Kas gi čia vyksta?
Norėdami išsiaiškinti šio neatitikimo tarp dvejų kreivių priežastys, mokslininkai išanalizavo testo rezultatus, padaliję dalyvius į dvi grupes pagal jų politines pažiūras. Kaip ir buvo galima tikėtis, politinės pažiūros buvo nesvarbios, kuomet žmonių buvo klausiama neutralaus klausimo. Su užduotimi susitvarkė pakankamai didelis procentas aritmetiškai gabių žmonių. Tačiau viskas tampa gerokai įdomiau, kuomet yra klausiama apie legalių ginklų veiksmingumą nusikaltimų mažinime. Kaip ir buvo galima tikėtis, konservatyvūs dalyviai gerai susitvarkė su užduotimi, kuomet teisingas atsakymas buvo: “ginklai padeda suvaldyt nusikalstamumą”, o liberalių pažiūrų dalyviai neturėjo bėdų teisingai atsakydami, kad “ginklai nepadeda suvaldyt nusikalstamumą”. Tačiau kas labiausiai stebina, tiek konservatyviai nusiteikę, tiek liberaliai mąstantys nesusitvarkė su aritmetinę užduotimi, kuomet teisingas atsakymas prieštaravo jų politiniams įsitikinimams. O labiausiai stebina gabių žmonių neteisingi atsakymai.
Tuo įdomiau yra pažiūrėti į gabių žmonių duotų atsakymų statistiką! Kuomet klausimas yra neutralus – apie kremo veiksmingumą, vidutiniškai du trečdaliai gabesnių dalyvių (raštingumas didesnis negu 7) atsako į klausima teisingai. Pakeitus klausimą į politiškai angažuota, su skaičiais ir aritmetika susitvarko vidutiniškai 15% gabesnių (raštingumas daugiau arba lygu 7) konservatyviai nusiteikusių žmonių ir apie 43% liberaliai nusiteikusių eksperimento dalyvių. Kuomet teisingas atsakymas sutampa su politinėmis pažiūromis, atsakymo teisingumas gerokai padidėja. Tarkim, net 92% konservatyvių dalyvių atsako teisingai, tai yra beveik 30 procentų prieaugis. Liberalių pažiūrų dalyvių atsakymų tikslingumas pagerėja mažiau, nuo 60% iki 74%.
Gerokai juokingiau yra tai, kad mažesnių aritmetinių gabumų dalyviai nerodo tokių pokyčių, jei jų pažiūros yra liberalios, tačiau konservatyvūs žmonės sugeba tiek pagerinti, tiek pabloginti savo rezultatą. Tikrai įdomūs rezultatai.
Šitoje vietoje kyla gana natūralus klausimas: kodėl? Taip atsitinka dėl konflikto tarp skirtingų smegenų sričių. Smegenų sritis, atsakinga už logiką turi mažesnį prioritetą negu smegenų sritis atsakinga už tikėjimą. Kitaip tariant, loginis mąstymas evoliucionavo vėliau negu tikėjimas ir dėl šios priežasties tikėjimas įtakoja realybės suvokimą gerokai stipriau nei logika. Galima tai interpretuot, kaip laisvos žmogaus valios nebuvimą, kadangi tikėjimo klausimais žmogaus mąstymas nėra laisvas.
