„Kaip kelininkai, kuriuos žiema ištinka netikėtai“ – naujajai Vyriausybei lieja kritiką

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus vertinimu, prezidento patvirtinta Vyriausybė yra „vidutiniškų gebėjimų“, o jos narių kompetencijų lygį nulėmė tai, kiek kandidatai įvairiais klausimais sutiko su prezidento nuomone.

„Beveik visų ministrų atveju tas pritarimo (prezidentui – red. past.) laipsnis buvo labai aukštas. Per kandidatų pokalbį su prezidentu, jeigu kas ir turėjo savo nuomonę prieš susitikimą, jis išeidavo su prezidento nuomone ir galima sakyti, kad Vyriausybės sudėtis visiškai atitinka prezidento norus turėti jam pagarbią Vyriausybę“, – komentavo V. Valentinavičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prezidentas patvirtino 12 naujos Vyriausybės ministrų

Svarbiausi Palucko Vyriausybės programos įsipareigojimai

Teismas atidėjo „Foxpay“ akcininkės Trinkūnaitės ir Vyriausybės bylos nagrinėjimą

MRU docentas teigia, kad dviejų „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus – Virginijaus Kalikausko ir Sigito Podėno – nepatvirtinimas buvo padarytas galių demonstravimo pagrindu.

„Prezidentas turi pratęsti tą liniją, kad jis šiek tiek nepatenkintas „Nemuno Aušros“ buvimu ir pono (Remigijaus – red. past.) Žemaitaičio buvimu valdančiojoje koalicijoje. Kitaip sakant, tas dviejų ministrų „nubraukimas“ buvo užprogramuotas“, – įsitikinęs politologas.  

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas atkreipė dėmesį, kad trečiadienio įvykiai dar kartą patvirtino, kas valdančiojoje koalicijoje yra silpnoji grandis.

„Akivaizdu, tai yra „Nemuno aušra“. Greičiausiai ta tendencija įvairiais formatais tęsis“, – teigia ekspertas.

Socialdemokratai „kaip kelininkai, kuriuos žiema ištinka netikėtai“

Vertindamas Vyriausybės formavimo procesą, I. Kalpokas teigė pastebėjęs socialdemokratų nepasiruošimą.

„Susidaro įspūdis, ypač žiūrint į socialdemokratus, kad kaip kelininkai, kuriuos žiema ištinka netikėtai, taip ir socdemai aštuonerius metus ruošėsi būti koalicijos centru, pagrindine valdančiąja partija, bet taip ir nesugebėjo iš anksto susitarti, kokius žmones skiriame ir į kokias ministerijas.

Tada prasideda vieši santykių aiškinimaisi „aš noriu, kad tu būtum, o aš nenoriu niekur eiti“ ir panašiai. Šitas dalykas atrodė truputį nesolidžiai ir tikrai kelia klausimų, ar buvo ruošiamasi formuoti Vyriausybę iš anksto, nepaisant to, kad ilgai lyderiauta apklausose“, – pažymėjo politologas.

Su partneriais situacija kiek kitokia. Anot I. Kalpoko, „Nemuno aušrai“ kortas sumaišė ne vidiniai nesutarimai, o prezidentas. Tuo metu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ne tik kad nesunkiai paskyrė ministrus – jie dar prieš rinkimus buvo pasitvirtinę savo šešėlinį Ministrų kabinetą.

Visgi šios Vyriausybės formavimas buvo kitoks nei buvusios konservatorių premjerės Ingridos Šimonytės Ministrų kabineto, teigė V. Valentinavičius.

„Prezidentas Nausėda kur kas smarkiau kratė būsimus kandidatus ir elgėsi su jais kur kas griežčiau“, – komentavo V. Valentinavičius, – O dabar tai daugumoje buvo labai malonūs susitikimai, kuriuose prezidentas reiškė savo pageidavimus, o kandidatai su viskuo sutikdavo.“

Taigi, eksperto manymu, socialdemokratų premjeras G. Paluckas kandidatus kalibravo pagal jų gebėjimą įtikti prezidentui, o savo palankumą galutinai parodė atidavęs Prezidentūrai Užsienio reikalų ministeriją.

„Tokio lygio pataikavimo prezidento norams, aš manau, nėra buvę“, – pažymėjo politologas.

„Premjeras, teikdamas kandidatus, 100 proc. sutiko su viskuo, ką sakė prezidentas. Ir tiesą sakant, manau, kad tikrasis Vyriausybės sudarytojas yra prezidentas, o ne premjeras“, – pridūrė politologas.

Premjerui teks „labai didelis išbandymas“

Kalipėdos universiteto politologei Gabrielei Burbulytei-Tsiskarishvili klausimų kelia tai, kaip šiai Vyriausybei seksis dirbti kartu komandoje. Būtent tai gali būti Ministrų kabineto silpnoji vieta.

„Nebūna lengva dirbti su profesionalais – čia jau yra vadovėlinės tiesos vadovėliniai dalykai. Tai kiek pavyks suderinti ir politinį veikimą, ir profesionalų darbą, ir komandinį darbą, ir dar santykius su prezidentu, taip ir su koalicija parlamente, su valdančiąja dauguma“, – kalbėjo politologė.

Ekspertės manymu, labai didele našta teks Vyriausybės vadovui G. Paluckui.

„Tai yra premjerui labai didelis išbandymas, kokio iki šiol sakyčiau, gal ir nebuvo“, – teigė ji.

Trečiadienį G. Nausėda patvirtino G. Palucko Vyriausybės sudėtį be aplinkos ir teisingumo ministrų.

Išskyrė stipriausius ministrus

Politologai taip pat įvertino, jų akimis, ryškiausius kandidatus. Anot I. Kalpoko, Dovilės Šakalienės kandidatūra į krašto apsaugos ministrus buvo tarp tų, kurios nesukėlė nuostabos.  

„Turbūt kas nors, kas sekė politikos, ypač gynybos politikos, debatus bent jau pastarąją Seimo kadenciją, labai aiškiai matė, kad būtent ji yra jų partijos nešama ir nuosekliai atidirbo šitoje tematikoje. Turbūt dar nė nepradėjus formuoti Ministrų kabineto buvo viena iš labai akivaizdžių asmenybių, kas ir kokiai ministerijai turėtų vadovauti“, – kalbėjo politologas.

Nuostabos ir rimtesnių abejonių ekspertui nekelia ir užsienio reikalų ministru tapęs prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. Tiesa, jam dirbant ministru gali būti vienas „bet“.

„Turbūt vienintelis klausimas yra dėl valdžių atskyrimo – kiek Vyriausybė galės posėdžiauti, priimti sprendimus be nuolatinių Prezidentūros akių ir ausų“, – svarstė I. Kalpokas.

Kaip vieną iš stiprių asmenybių politologas įvardijo ir sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę.

„Šiuo atveju tikrai buvo pasirinkta būsima ministrė tiek su profesinė, tiek su vadybine patirtimi sveikatos sektoriuje. Panašu, kad būtent tas sektorius gali būti prioritetinis ne vien tik deklaracijomis, bet ir žiūrint į pasirinkimus“, – teigė I. Kalpokas, pridurdamas, kad teigiamą įspūdį sudaro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, kuri nors ir atstovauja labai konkrečiai interesų grupei, „savo įdirbiu šioje srityje“ didelių klausimų nekelia.

I. Ruginienę, kaip vieną iš ryškiausių ministrų, išskiria ir V. Valentinavičius.

„Matyt, jos dėka Vyriausybės programoje atsirado profsąjungų stiprinimo motyvas, teisės streikuoti stiprinimas ir panašūs dalykai“, – teigė MRU docentas.

„Ji nėra pirma profsąjungų veikėja, kuri pakliuvo į valdančiąją daugumą, bet iki šiol paprastai visi profsąjungų veikėjai būdavo labai normaliai prijaukinami ir į kadencijos pabaigą visi būdavo pamiršę, kad jie kažkada buvo užstoję profsąjungas“, – pridūrė jis.

Naujosios Vyriausybės sudėtis

Užsienio reikalų ministras – Kęstutis Budrys;

Krašto apsaugos ministrė – Dovilė Šakalienė (Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP));

Finansų minsitras – Rimantas Šadžius (LSDP);

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė – Inga Ruginienė (LSDP);

Švietimo mokslo ir sporto ministrė – Raminta Popovienė (LSDP);

Susisiekimo ministras – Eugenijus Sabutis (LSDP);

Sveikatos apsaugos ministrė – Marija Jakubauskienė;

Vidaus reikalų ministras – Vladislavas Kondratovičius (LSDP);

Kultūros ministras – Šarūnas Birutis (LSDP);

Ekonomikos ir inovacijų ministras – Lukas Savickas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“);

Energetikos ministras – Žygimantas Vaičiūnas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“);

Žemės ūkio ministras – Ignas Hofmanas („Nemuno aušra“).

Vyriausybėje nėra partijos „Nemuno aušra“ pasiūlytų kandidatų į teisingumo ir aplinkos ministrus – Virginijaus Kulikausko ir Sigito Podėno.

„Nemuno aušra“ į žemės ūkio ministrus pasiūlė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką Igną Hofmaną.

Anksčiau trečiadienį žurnalistams „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad turi alternatyvius kandidatus į minėtas ministerijas.