Žinios, kad mobilusis kompiuteris „iPad“, telefonas „iPhone“ ir kiti aparatai, kuriuose įdiegta operacinė sistema „Google Android“, slapta fiksuoja informaciją apie naudotojo buvimo vietą, privertė susirūpinti asmens duomenų saugumu internete.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas savaitraščio „Ekonomika.lt“ vaizdo konferencijoje teigė, kad „Apple“ ir „Google“ galėjo pažeisti Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) įstatymus. Už tokių prietaisų pardavimą turėtų atsakyti pardavėjai – šiuo atveju mobiliojo ryšio operatoriai.
Lietuviai nesiskundė
„Skundų nesame gavę, netyrėme, tačiau kolegos iš Vokietijos dėl tokių dalykų yra kreipęsi į teismą. Kadangi nežinome konkrečių faktų, to daryti negalime“, – aiškino A. Kunčinas.
VDAI direktoriaus teigimu, susidaro įspūdis, kad gamintojai apgaudinėja – parduoda įrenginį, skirtą vieniems tikslams, o panaudoja kitiems.
„Tai asmens duomenų teisinės bazės pažeidimas: ir Lietuvos įstatymų, ir ES direktyvų“, – sakė jis.
A. Kunčinas tvirtino, kad teisinių veiksmų prieš „Google“ ir „Apple“ gali imtis bet kuri šalis, tačiau susivienijus būtų lengviau pasiekti tikslą: „Jei Europa vieningai ieškos teisybės teismuose, šios kompanijos finansinių nuobaudų neišvengs.“
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad už parduodamą gaminį atsakingas ir pardavėjas, tačiau šalies mobiliojo ryšio operatoriai teigė, jog ši problema yra „Apple“ ir „Google“ reikalas.
„Jei pardavėjas nežino, kad, pavyzdžiui, jo parduodamas sviestas yra apkrėstas bakterijomis, tai jau ne pirkėjo, o pardavėjo reikalas. Jis turi išsiaiškinti su gamintoju. Didžiausia atsakomybė, aišku, tenka gamintojui“, – aiškino A. Kunčinas.
Būta panašių atvejų
VDAI direktoriaus teigimu, panašią paslaugą šiuo metu teikia mobiliojo ryšio operatoriai, tačiau už ją reikia papildomai mokėti. „Tai visai kas kita. Užsisakydamas paslaugą žmogus turi suvokti, ką perka, – kalbėjo A. Kunčinas. – Manau, kad surinkti duomenys naudojami rinkodaros tikslams. Tai nevisiškai teisėta, nes žmogus neduoda sutikimo. Juo labiau kad duomenys siunčiami už ES ribų.“
Pašnekovas prisiminė dar kelis panašius atvejus. Pavyzdžiui, Belgijos duomenų apsaugos institucija nustatė, kad bankų klientams atliekant tarpbankinius SWIFT pavedimus apie juos surinkta informacija būdavo perduodama JAV teisėsaugos institucijoms antiteroristiniais sumetimais.
Panašiai panaudoti avialinijų keleivių duomenys. Paaiškėjo, kad žmonių, skrendančių į JAV, duomenys būdavo perduodami JAV teisėsaugos institucijoms. Aišku, motyvuojant apsauga nuo teroristų.
„Kiek tarp mūsų yra teroristų? Daugiausia 10 procentų, o įrašai apie keliones 7–8 metus bus saugomi duomenų bazėse. Vadinasi, kas nors ne visai legaliai galės pažiūrėti, kur žmogus skrido“, – sakė pašnekovas.
Šiais ir daugeliu kitų atvejų į viešumą pasklidus informacijai, kad tai daroma pažeidžiant įstatymus, vėliau viskas būdavo įteisinama ir sutvarkoma pagal direktyvas. Pašnekovas pripažino, kad tai ydinga praktika.
FAKTAI
Saugumo ekspertai nustatė, kad nuo praėjusių metų birželio „iPhone“ ir „iPad“ fiksuoja ir slaptoje rinkmenoje išsaugo tikslias naudotojo buvimo koordinates, laiką, kada jis ten buvo, ir perduoda aparatų gamintojui.
Kompanija „Apple“ pasiteisino renkanti informaciją apie aplink esančias mobiliojo ryšio ir belaidžio interneto stotis, kad galėtų greičiau nustatyti jų buvimo vietą.
Paaiškėjo, kad telefonai, kuriuose įdiegta operacinė sistema „Google Android“, bendrovei „Apple“ siunčia informaciją apie naudotojo buvimo vietą, šalia esančius belaidžio interneto tinklus bei kodą, leidžiantį atpažinti, iš kurio mobiliojo telefono atkeliavo duomenys.
„Google“ pasiteisino, kad šie duomenys reikalingi plėtojant geolokacines paslaugas.
