tv3.lt domėjosi kada ir dėl kokių priežasčių gali kilti palūkanų normos.
DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tikina, kad artimiausius tris metus palūkanų normos nekils.
„Lietuvoje palūkanų normos yra pririštos prie tai kas vyksta Europos sąjungoje. Šie faktoriai: nespartus euro zonos atsigavimas bei centrinio banko pažadas nedidinti palūkanų normų bent jau dvejus metus, veda prie minties, kad dar bent trejus metus palūkanų normos aukštame lygyje nebus. Bus žemesniame ir gali net labiau smuktelėlti, jeigu Europos centrinis bankas matys, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos stimuliuoti ekonomiką“, - aiškino ekonomistė.
JAV centrinis bankas jau gruodžio mėnesį gali eiti link palūkanų normų didinimo ir tai būtų pirmas kartas po didžiosios recesijos. Dėl šios priežasties gali kilti valiutų svyravimai.
„Net neįsivaizduoju, kad situacija gali pasikeisti į kitą pusę. Bet kuriuo atveju grįžti prie aukštesnių palūkanų normų prie to ką mes matėm prieš dešimtmetį tikrai bus labai sunku, nes tiek euro zona, tiek Lietuva negeneruoja tų augimo tempų, kuriuos mes matėme anksčiau“, - dėsto J. Rojaka.
Pasak ekonomistės, prieš krizę vidutinis augimo tempas Lietuvoje buvo virš 8 porc., o dabar gerai bus, jeigu mes judėsim 3 procentais. Tad iš esmės turėtų įvykti globalūs pokyčiai, kad palūkanų normos augtų iki 4-5 procentų.
„Galima pafantazuoti, tarkim, jeigu Kinijos atsigavimas grįžtų prie dviženklio skaičiaus, bet tam reikia ne tik politinės valios, bet ir ekonominių rodiklių. Jeigu prie to prisidėtų ir kitos trečiosios šalys tokios kaip Indija, Brazilija, Rusija. Tačiau išspausti tokį augimą tik iš išsivysčiusių šalių būtų sudėtinga“, - svarstė J. Rojaka.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad po rugpjūčio mėnesio panikos ir svyravimų finansų rinkose, centriniai bankai ėmėsi valdyti tai ir ją nuramino. Centriniai bankai mažino palūkanas, o komercinius bankus skatino didinti paskolų portfelius.
„Mes prognozuojame, kad anksčiausiai 2017 metų pabaigoje pradės didėti bazinės palūkanos. Bet toks scenarijus yra prie aplinkybių, kad viskas bus gerai, spartės ekonomika, didės užimtumas. Toks pat realus scenarijus būtų, kad žemiau nei 1 proc. palūkanos bus iki 2019 metų“, - prognozuoja ekonomistas.
