Žmogaus oda įvairi, jos būklė, taip pat ir spalva, priklauso nuo daugelio veiksnių. Savo pėdsakus palieka profesija, įpročiai, miego trūkumas, stresai, fizinis aktyvumas, aplinka ir net paveldimumas. Deja, labai dažna odos spalvos pasikeitimo priežastis yra ūmūs ir chroniški susirgimai.
Virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemų nesklandumai neišvengiamai atsiliepia mūsų išorėje. Vidaus organų siunčiami pavojaus signalai atsiranda ant odos kai kuriais atvejais kartu su liga, o kartais – anksti, ligai dar nepasireiškus. Tai leidžia laiku griebtis būtinų priemonių.
Vienas ligas iš tokių signalų mes galime suprasti patys, be specialių žinių - kartais užtenka tik įdėmiai pažiūrėti į žmogų, kad nustatytumėm jo negalavimų priežastį. Motina supranta, kad jos vaikas karščiuoja dar jam nespėjus imti skųstis arba ožiuotis. „Oro ligos“ priepuolį, užpuolusį jūsų kaimyną, sėdintį lėktuvo salone, taip pat galima „diagnozuoti“ anksčiau nei žmogų iš tikrųjų supykins – visiems žinoma, kad žmogus, skirtingai nei augalas, kai jam viskas gerai, žalias nebūna. Bet būna ir tokių atvejų, kai be gydytojo pagalbos neišsiversite.
Reikia pasakyti, kad žmonės išmoko pažinti organizmo negalavimus iš veido spalvos jau seniai, dar Aristotelio ir Hipokrato laikais. Ypač stebina žiniuonių iš Rytų pasiekimai, pavyzdžiui, jau pirmojo tūkstantmečio pradžioje Kinijoje pagal veido spalvą nustatydavo diagnozę. Ir senovės eskulapų prognozės didžiąja dalimi išsipildydavo. Menas „perskaityti, ką sako veidas“, vadinosi Sian-Min, jį praktikavo didieji savo darbo meistrai, laikė tai paslaptyje ir tik žodžiu perduodavo patirtį patiems gabiausiems mokiniams. Dabar primirštos tradicijos atgimsta.
Tai apie ką mums gali papasakoti veido spalva. Pradėkim nuo bendrų dėsningumų.
Dažnai girdime, kad žmogaus veido spalva „nesveika“. Tai pakankamai netikslus supratimas, nes „nesveikumo spalvų“ nemažai, pavyzdžiui, kinų medicina išskiria penkias: žalia, balta ir juoda spalvos – tai skausmo rodikliai, geltona ir raudona simbolizuoja pilnatvę, balta – nebuvimą. Neveltui, pamatę labai išblyškusį žmogų, mes sušunkame: „Jūs visai praradode veidą!“ Kiekviena iš spalvų atitinka kokį nors organą ir metų laiką: raudona – širdį ir vasaros pradžią, balta – plaučius ir rudenį, juoda – žiemą ir inkstus, geltona – vasaros pabaigą ir blužnį, žalia – pavasarį ir kepenis.
Šiuolaikiniams medikams diagnostinę reikšmę turi tik keturios spalvos – raudona, geltona, mėlyna ir balta. Štai apie ką jos gali papasakoti.
Raudona
Organizmo perkaitimas. Infekcinės ligos, su karštinės požymiais. Širdies ir kraujagyslių ligos. Apsinuodijimas smalkėmis.
Blyški arba balta
Anemija. Plaučių patologijos. Insultas arba infarktas
Geltona
Kepenų, blužnies, skrandžio, tulžies pūslės, kasos susirgimai
Mėlyna
Plaučių susirgimai. Deguonies badas.
Tačiau ir kitos spalvos yra svarbios. Pavyzdžiui, tamsi veido spalva – inkstų ligos, šlapimo pūslės infekcijos požymis, žemės pilkumo veidas pasako apie dažnus vidurių užkietėjimus ir kitas virškinamojo trakto ligas. Žalia spalva – pati pavojingiausia, neretai tokiais atvejai gydytojai diagnozuoja tulžies akmenligės paūmėjimą, o kartais kepenų cirozę ir net vėžį.
Ne mažai svarbaus galima pasakyti, įdėmiai apžiūrėjus atskirus savo veido fragmentus. Jų spalva leidžia dar tiksliau atpažinti ligą.
Skruostai
• Mėlynai raudoni – širdies nepakankamumas.
• Baltos dėmės ant skruostų – ryškus arterinio spaudimo sumažėjimas.
• Nesveikas skruostų raudonis – astma, bronchitas, vitamino C organizme trūkumas.
• Simetriškas skruostų paraudimas ar pabalimas prie nosies – geležies trūkumas, virškinimo sutrikimai.
Lūpos
• Ryškiai raudonos – respiratoriniai susirgimai, padidėjęs kraujospūdis.
• „Mėlynuojančios“ lūpos – širdies veiklos sitrikimai, deguonies trūkumas.
• Tamsiai rožinės – cholesterolio perteklius organizme.
Akys
• Tamsiai raudoni ratilai po akimis – nervų sistemos sutrikimai.
• Mėlyni ratilai – širdies veiklos ir kraujotakos sutrikimai. Lytinių organų veiklos sutrikimai.
Nosis
• Raudona nosis – širdies veiklos sutrikimai, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas.
• Raudoni brūkšneliai ant nosies – gastritas.
• Baltos dėmės – plaučių ligos.
• Žymiai pablyškusios viršutinės ir apatinės šnervės – pneumonija
Ausų kriauklės
• Blyškios su būdingu vaško atspalviu – kraujotakos sutrikimai.
Liežuvis
• Blyški liežuvio spalva – anemija
• Melsvas liežuvis – širdies veiklos nesklandumai
• Geltonas liežuvis – kepenų veiklos sutrikimai.
Tai buvo tik netiesioginiai galimų nesklandumų jūsų organizme nurodymai. Galutinę diagnozę po kruopščios apžiūros nustatys tik gydytojas.
