Ko gero, nėra tokio žmogaus, kuris nežinotų, kas yra skausmas. Dauguma pasakytų, kad tai – kančia, nes vienintelė suskaudus aplankanti mintis – troškimas, kad jis kuo greičiau praeitų ir niekada nebegrįžtų. Šis jausmas – daugelio ligų palydovas. Šįkart pateikiame trumpą skausmo, sergant reumatinėmis ligomis, charakteristiką.
Kodėl skauda?
Reumatinės ligos – sisteminės (apimančios visą organizmą). Joms būdingi lėtiniai įvairių atraminio judamojo aparato struktūrų, jungiamųjų audinių ir kraujagyslių uždegimai, imuninės reguliacijos sutrikimai. Ūmūs, lėtiniai sąnarių, kaulų ir raumenų skausmai kankina daugiau nei 30 procentų žemės gyventojų, ypač pagyvenusius žmones. Reumatiniai skausmai atsiranda dėl mechaninių veiksnių: skaudančio sąnario apkrovos, jungiamojo sausgyslių aparato patempimo, sąnarinės kremzlės apvalkalo uždegimo, mikrocirkuliacinių, medžiagų apykaitos kauluose sutrikimų ir t. t. Dėl šių sutrikimų sąnarių audiniuose kaupiasi algetikai, kurie suerzina visame kūne, išskyrus galvos smegenis, išsidėsčiusius skausmo receptorius. Dažniausiai sąnarių skausmu skundžiamasi dėl prieš sąnarius esančių audinių, kuriuose gausu skausmo receptorių, pakitimų.
Kokia liga – toks skausmas
Reumatinių ligų priežastys ir požymiai – įvairūs, tačiau galima išskirti keletą dažniausių simptomų. Pavyzdžiui, susirgus sąnariniu sindromu, vargina ryškus ilgalaikis skausmas, pastebimas uždegimas – pažeistas sąnarys patinsta, deformuojasi, blogai juda, pakyla virš jo esančios odos temperatūra. Dažna pasekmė – sutrikusi sąnario funkcija.
Pacientai aštrų skausmą gali pajusti staiga, pavyzdžiui, susirgus podagriniu artritu. Dažniausiai toks skausmas ilgai netrunka. Bet jei vystosi lėtinis artritas, sąnarius skauda ištisus mėnesius ar net metus. Skausmas, nors ir ne toks stiprus, sukausto rytais ar ilgiau nejudėjus.
Lėtinis skausmas, sergant artritu (artralgija) – visada reiškia, kad prasidėjo sąnario uždegimo procesas. Tas pats nutinka, jei pacientas jaučia raumenų skausmą (mialgija). Bet yra tokių ligų (reumatinė polimialgija – nereta klimaksinio amžiaus moterų liga), kai skauda beveik visus raumenis ir sunku judėti.
Kitos skausmo rūšys: išeminis (sergant vaskulitu), neurogeninis (pavyzdžiui, kai nervus spaudžia uždegimo pažeisti prieš sąnarius esantys audiniai), psichosomatinio pobūdžio (psichogeninis reumatas).
Kaip malšinamas skausmas?
Lėtinis skausmas verčia ligonius praktiškai visą gyvenimą nuolat vartoti skausmą malšinančius vaistus. Pagrindinės taikomos gydomosios priemonės – nesteroidiniai nuo uždegimo saugantys preparatai. Jų poveikis daugialypis: malšina uždegimą, mažina skausmą, karštį, trombozinių komplikacijų riziką – kovoja su visais reumatui būdingais simptomais. Tačiau turi ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį, pavyzdžiui, virškinamajam traktui, kraujotakai ir pan. Svarbu, kad ligoniui skausmo malšinimas būtų veiksmingas ir nekenksmingas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į nemedikamentines skausmo malšinimo priemones – kompresus, tepalus, fizioterapijos procedūras.
Periferinio skausmo (kauluose, sąnariuose, raumenyse) pojūčiai monotipiniai, bet jo atsiradimo priežastys – skirtingos, todėl būtina konsultuotis su gydytoju.
Ar badavimas išgelbės nuo reumato?
Ką sako gydytojai reumatologai apie tai, kad nuo reumato gali padėti organizmo valymas – klizmos, kolonoterapija, badavimas ir pan.? Ar tai tiesa? Ir kas iš tiesų padeda palengvinti skausmą? Medikų nuomone, reumatas niekaip nesusijęs su organizmo „užterštumu“. Todėl žarnyno valymas minėtais būdais ligoniui nesuteiks jokios naudos. O pakenkti sau (ypač badaujant) – galima greitai. Reumatizmas – sisteminis susirgimas, todėl norint pasveikti, reikia stebėti organizmo medžiagų apykaitą, jos tonusą ir jokiu būdu nesilaikyti vieno produkto dietų ar badauti. Reumatu susergama tada, kai organizmą pažeidžia streptokokinė infekcija. Todėl ligai paaštrėjus, būtina vartoti tinkamai paskirtą antibiotikų ir nuo uždegimo saugančių preparatų kombinaciją.
Ligai susilpnėjus, kai sergantysis nebejaučia ryškių simptomų, pavyzdžiui, sąnarių uždegimo, temperatūros ir pan., padės fizioterapijos kursas. Skaudantiems sąnariams tiks magnetinė terapija, radžio vonios. Naudingos gydomojo purvo vonios, bet tik tuomet, jei nėra problemų su širdimi. Purvo įvyniojimai ir vonios stimuliuoja kraujotaką, todėl padidėja širdies raumens apkrova, o sergant reumokarditu ir miokarditu tai – pavojinga.
Dažote plaukus? Rizikuojate susirgti reumatu...
Ar prisimenate, kaip jaunystėje, kai pirmą kartą nusidažėte plaukus radikaliai balta spalva, mama, močiutė, tėvas ir visi artimieji puolė priekaištauti?
O juk jie nebuvo tokie jau neteisūs... Kodėl? Švedijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad toms moterims, kurios dvidešimt metų nuolat dažė plaukus, tikimybė susirgti reumatiniu artritu padidėjo dvigubai. Tokias pačias pasekmes sukelia rūkymas, cukrinis diabetas ir negimdinis nėštumas. Visi šie žmonės patenka į padidintos rizikos grupę. Tinklalapis discoveryhealth.com praneša, kad jei sergate šienlige, t. y. esate alergiškas, priešingai – reumatu galite nesirgti.
Reumatas – ne meteorologijos centras
Norvegijos mokslininkai visiškai paneigė seną mitą, kad ligoniai, kuriuos vargina sąnarių skausmai ir anksčiau lūžusių kaulų pasekmės, nepaprastai tikslai išpranašauja darganotą ar apsiniaukusį orą. Mokslininkai aiškinosi, ar tikrai žmonės, kenčiantys nuo fibromialgijos*, jaučia gerokai stipresnį skausmą, kai už lango apsiniaukia. Didžiausias dėmesys skirtas sergantiems reumatu, o tokių žmonių planetoje yra ne taip jau mažai – maždaug vienas procentas gyventojų skundžiasi sąnarių „laužymu“.
Specialistams pavyko išsiaiškinti, kad sergantiesiems reumatu, oro sąlygų pasikeitimai nesukelia didesnių skausmų (plačiau rašoma leidinyje „Annals of the Rheumatic Diseases“). Bandymuose dalyvavo 55 nuo 21 iki 68 metų moterys, sergančios fibromialgija, kuri sukelia raumenų, sąnarių ar sausgyslių skausmus. Tyrimus atliko grupė mokslininkų iš Trondheimo ligoninės Norvegijoje.
Ligonių buvo paprašyta sudaryti juntamo skausmo stiprumo diagramą, kurią vėliau lygino su oficialiais meteorologijos centro stebimojo laikotarpio duomenimis. Stebint pavyko išsiaiškinti, kad moterys, kurias skausmai vargina daugiau nei 10 metų, jautresnės orų pasikeitimams nei tos, kurios serga daug ilgiau. Be to, mokslininkai neužfiksavo „nė vieno reikšmingo ryšio“ tarp padidėjusio skausmo ir oro pokyčių.
