Beveik 30 metų toje pačioje įmonėje, iš jų 20 – vadovo kėdėje. „Vieną kitą dinozaurą, kaip mane, vis dar galite surasti„, – šmaikštauja „Lietuvos draudimo“ vadovas Kęstutis Šerpytis.
„Lietuvos draudimo" (LD) generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis prieš atsakydamas į klausimą dažnai kelias sekundes svajingai žvelgia į tolį ir vėliau pripažįsta esantis svajoklis. K. Šerpyčiui šiemet sukako 50 metų, tačiau kalbantis su juo telefonu tai būtų sunku konstatuoti, mat dažnas jo teiginys neapsieina be jaunimui būdingų anglizmų, o juos palydi šmaikštūs juokeliai, kartais pasigirsta ir smagus ausiai žemaitiškas akcentas – ilgas gyvenimas sostinėje tauragiškio šaknų nenutrynė.
Vienintelė darbovietė
Tik baigęs mokslus 1983 metais K. Šerpytis buvo paskirtas į Valstybinę draudimo įstaigą (LD pirmtakas). Pradėjo nuo revizoriaus, o 1992 metais, pasitraukus tuometiniam vadovui, užėmė jo kėdę. LD, anot pašnekovo, tuo metu atrodė prastai. Ne kokia buvo ir ekonominė aplinka: apdraudus mašiną po kelių mėnesių už tą pačią sumą teišeidavo akumuliatorius.
„Tik atėjęs išsikėliau užduotį – per trejus metus „išvalyti“ kompaniją. Tačiau laikui praėjus supratau, kad tai bus negreitai, o vėliau pasidarė aišku, kad tai negali įvykti, mat tada bus galas, nes niekada negali sustoti", – prisiminė K. Šerpytis.
Sėdęs prie vadovo vairo pašnekovas nesnaudė. Pirmuoju įsakymu liepė centrinę būstinę sumažinti ketvirtadaliu. Tuomet į 31 metų gana žalią naująjį vadovą dalis pavaldinių žvelgė nepatikliai. Bet K. Šerpytis tikina, kad tai paprasta filosofija: varlę reikia bučiuoti iš karto – juk vėliau ji gražesnė netaps. Ir nesuklydo: šiandien pašnekovas tituluojamas vienu geriausių Lietuvos vadovų, o pats LD vadina savo namais.
Bėgo nuo valstybės
Tik pradėjęs vadovauti K. Šerpytis suprato, kad dirbdamas valstybinėje įmonėje didelių pertvarkų nepadarys: „LD ateitį mačiau tik jei jis bus privati kompanija. Bėgau nuo valstybės ir niekada nenorėjau dirbti valstybinėje įmonėje. Susidūriau su didžiuliais kapitalo apribojimais."
Tad praėjus keleriems metams LD pavirto akcine bendrove, o galiausiai 99,9 proc. LD akcijų atiteko tarptautinei draudimo kompanijų grupei RSA, priklausančiai kompanijai „Codan". Ar neužlipo ant to paties grėblio? K. Šerpytis tikina, kad ne. Mat LD yra jo kompanija, o akcininkai tėra akcininkai, kurie po derybų savo kieme leidžia tvarkytis gana laisvai.
„Vienas kolega man kadaise pasakė, kad turiu gerus akcininkus, – pasakojo pašnekovas. – Gerų akcininkų nebūna. Būna tik amžinai pelno ištroškę akcininkai. Pagrindinis mano ir mano komandos postulatas: laimėtojas turi viską. Jeigu tik pradedi blogai dirbti, akcininkai iš pradžių atsiunčia patarėjų, pagalbininkų, kontrolierių, o tada jau ir auditorių."
Mokė gyvenimas
K. Šerpytis, paklaustas, iš kur sėmėsi vadovavimo patirties, ilgai negalvojęs atsakė: iš gyvenimo universitetų.
„Dar man mokantis mokykloje, apie 1975 metus, tėvas į namus parnešė tų laikų vadybinę ikoną – Dale Carnege „Kaip įsigyti draugų ir daryti poveikį žmonėms„, – prisiminė pašnekovas. – Tai buvo pirmas mano elgsenos su žmonėmis vadovėlis, iš kurio gavau daug įdomių žinių ir pritaikiau gyvenime, pamačiau, kad tai veikia.“
Toliau, pasak jo, buvo mokymasis darant, ar darymas mokantis (angl. doing by learning, learning by doing). Kartais, prisipažįsta, prireikdavo ir spyrio į užpakalį, kad suprastų stovįs vietoje.
„Po privatizavimo labai pasikeičiau – buvo snaudulio laikas, – pasakojo K. Šerpytis. – Dėkui Dievui, atėjo į galvą, kad ne viskas vyksta gerai. Tada turėjau puikią jaunų žmonių grupę – net ne vadovų. Sukūriau focus grupę, kuri mums spardė užpakalius. Tie jauni žmonės mane zulino ir tik per juos supratau esąs primigęs. Daug kas iš jų šiandien yra valdybos nariai."
Reikalingos savybės
Pašnekovas užsiminė, kad kas pusmetį turi keliauti pas akcininkus dėl įvertinimo, kurio vienas iš akcentų – stipriosios ir silpnosios K. Šerpyčio savybės. Pastaroji kelionė buvo prieš savaitę. Todėl paprašėme pavaizduoti tokį pokalbį su mumis. Pašnekovas buvo šiek tiek pagudravęs ir paprašęs LD valdybos narių įvertinti jo savybes.
Taigi, anot K. Šerpyčio kolegų, jo stipriosios savybės: strateginis mąstymas, teisingų klausimų pateikimas, smalsumas, atsipalaidavimas, delegavimas, pasitikėjimas ir linksmos atmosferos kūrimas. Pašnekovas tikino, kad delegavimas – viena svarbiausių vadovo savybių: „Vienas žmogus yra visiškas nulis. Mane kartais juokina ir erzina, kai dėl visų reikalų brukasi pas generalinį direktorių."
Kalbėdamas apie linksmą atmosferą darbe K. Šerpytis sakė, kad tai vienas teiginių iš prieš dvejus metus valdybos sukurto manifesto, pagal kurį gyvena ir valdyba, ir organizacija: „Man patinka bendrovę matyti kaip gyvą organizmą – su intrigomis, romanais, iniciatyvomis, pavyzdžiui, kai jauni žmonės kieme surengia kokį koncertą."
Paskui jis pareiškė, kad silpnosios savybės visada visiems įdomiau ir pradėjo cituoti kolegės pastabas, kur jam reikėtų tobulėti: kontrolės stoka, komandos formavimas, „užsiciklinimas“ ties viena idėja, selektyvus įsigilinimas, įsitraukimas į verslą periodiškai.
K. Šerpytis pripažįsta nemėgstantis kontroliuoti pavaldinių ir prasitaria esąs svajoklis: „Todėl man, pavyzdžiui, reikia turėti stiprų finansų direktorių, nes aš esu svajoklis ir nemėgstu tušinuku skrebenti tuos pelnus." Jeigu kas nors pašnekovą sudomina, jis tą dalyką išnarsto iki paskutinio siūlelio, tačiau kitu atveju žvelgia atsainiai.
Savo verslo nenorėtų
Visą gyvenimą vienoje įmonėje išdirbęs K. Šerpytis savo verslo jau nebenorėtų: „Manau, verslininkui reikia tam tikrų savybių, kurių aš nesu tikras turintis. Jei moku gerai tarnauti gražiąja prasme, geriau tarnauju, nei kuriu verslą, kuris gali labai greitai pro triūbą išeiti."
Kalbėdamas apie tarnystę pašnekovas turėjo galvoje pavaldumą akcininkams. Tiesa, jis tarnauti nori Rockfelleriams ir kad šie jam gerai mokėtų. Prakalbęs apie pinigus K. Šerpytis nesikuklino: „Netikiu pasakomis, kad kam nors pinigai yra nesvarbu. Pinigai yra gerai, o daug pinigų yra dar geriau. Pinigai yra viena iš gerovės dalių."
Jį piktina neigiamas visuomenės ir valdžios požiūris į verslininkus ir jų uždarbį: „Vienoje laidoje gainiojosi Ignalinos atominės jėgainės vadovą ir norėjo paklausti, ar jo uždirbami 20 tūkst. litų per mėnesį yra ne per daug. Jis atlieka tokį darbą, nuo kurio priklauso mūsų visų ateitis. Įvertinus atsakomybę tai niekiniai pinigai. Lietuva – vargšų tauta. Visiems patinka, kai eskaluojamas uždarbis. Visame pasaulyje vadovams mokamos geros algos."
Anot jo, verta prisiminti, kad verslas yra gerovės pagrindas, ir ragino pamiršti sovietinį požiūrį, neva visi verslininkai yra spekuliantai: „Nesakau, kad verslininkus reikia šelpti, dotuoti. Nereikia. Reikia tik netrukdyti."
Didžiuojasi veikla
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad draudimo verslas – šiek tiek keistas: „Uždirbame pinigus iš žmonių nelaimių. Jei nebūtų gaisrų, mirčių, niekas neitų pas mus ir nemokėtų. Tai gana bjaurus verslas, bet kai susiduriame su didelėmis nelaimėmis, matau, kad padedame žmonėms toliau gyventi."
Jis prisiminė, kad atidarius naują biurą Zarasuose, draudikus su gėlėmis ir ašaromis akyse sveikino ūkininkė, kurios tvartas ir technika sudegė per gaisrą: „Ji nuoširdžiai dėkojo, kad vėl galėjo atsikelti. Tada savo profesija didžiavausi."
Tačiau lietuviams draudimas vis dar netapo pirmo būtinumo preke. Anot pašnekovo, nemažai prie to prisidėjo ir valdžia.
„Tik žiūrėk, kokia audra praeina ir politikai pradeda tą pačią dainelę, kad parems visus. Aukščiausi pareigūnai šaukia, kad padėsime – nesvarbu, drausti ar ne. Tai kam tada draustis? Egzistuoja draudimo nihilizmas, kurį net valdžia skatina", – konstatavo K. Šerpytis.
FAKTAI: „Lietuvos draudimas"
1921 m. įkurtas „Lietuvos draudimo" pirmtakas – Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaiga.
1991 m. įstaiga registruota kaip Lietuvos valstybinė draudimo įstaiga ir tapo didžiausia draudimo paslaugų teikėja Baltijos šalyse.
1994 m. privatizuota 30 proc. įmonės, po dvejų metų bendrovė tapo AB „Lietuvos draudimas", o dar po metų jos akcijomis pradėta prekiauti vertybinių popierių biržoje.
1999 m. Lietuvos vyriausybė turėtas 70 proc. bendrovės akcijų pardavė „Codan", priklausančiam tarptautinei draudimo kompanijų grupei RSA.
2006 m. „Codan" savo turimų akcijų skaičių padidino iki 99,9 proc.
2010 m. „Lietuvos draudimas" uždirbo 20,7 mln. litų grynojo pelno – 63 proc. mažiau nei prieš metai.
CV: Kęstutis Šerpytis
Gimė 1961 m.
Studijavo Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete, vėliau –Teisės fakultete, dar vėliau – Baltijos vadybos institute.
1983 m. pradėjo dirbti Valstybinėje draudimo įstaigoje („Lietuvos draudimo" pirmtakas) vyriausiuoju revizoriumi. Pakeitęs kelias pareigybes 1992 m. tapo jos vadovu. Šias pareigas eina iki šiol.
1996–2004 m. buvo Lietuvos banko valdybos narys.
2001 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio medaliu už nuopelnus Lietuvos valstybei ir pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją.
