Rūtai Meilutytei iškovojus olimpinį auksą lietuviai susizgribo, kad čempionė atstovavo šaliai, kurioje nėra olimpinio plaukymo baseino, o į esančias neolimpines talpas vandens irgi ne visuomet prileidžiama.
Tai paskatino manyti, kad lietuviai, jeigu tik myli vandens sportą, pasiekia stulbinamų rezultatų visai be vandens. Galbūt, su lietuvišku charakteriu galima plėtoti ir laivybą be upių, arba statyti atominę elektrinę be pinigų.
Kaimynų „dovanėlė“
Kaimynai baltarusiai netikėtai sudarė sąlygas išbandyti laivybą be vandens. Paskutinėmis liepos dienomis pasklido žinia, kad Nemune staiga nuseko vanduo. Reiškinio priežastis Lietuvos specialistams nebuvo jokia mįslė – daug paslaptingiau irgi šią liepą ištirpo Grenlandijos ledai. O dėl Nemuno viskas aišku. Galima netgi sueiliuoti: „Jei nuseko vandenai, išpumpavo juos gudai“.
Siekdami įtvirtinti savo energetinį saugumą baltarusiai jau pastatė ant Nemuno Gardino hidroelektrinę (HE) ir rengiasi statyti Nemnovskajos HE už tuzino kilometrų nuo Lietuvos sienos.
Apie tų hidroelektrinių projektus ir statybos darbus tvarkingai pranešdavo Baltarusijos spauda, televizija, internetinė žiniasklaida. Todėl ir mūsų hidrologai padarė logišką išvadą – Nemunas nuseko veikiausiai dėl to, kad baltarusiai laipsniškai pylė upės vandenį į Gardino HE vandens telkinį. Išvadą padarė, bet garsiai apie tai nešaukė. Juk reikalas valstybinis. Ar Baltarusija kaupia vandens atsargas, skatindama lietuvius plėtoti laivininkystę, žuvininkystę ir vandens turizmą be vandens, tegul atsako Lietuvos vyriausybė.
O juk vyriausybė turi ir savų interesų. Jeigu premjeras ar kuris nors ministras pasakytų – taip, Nemuno vandenį išpumpavo baltarusiai, reikėtų reaguoti valstybiniu lygiu.
Draugystė ir savitarpio supratimas
Bet yra graži Lietuvos ir Baltarusijos tarpvalstybinių santykių tradicija – nekelti triukšmo dėl niekų. Ypač įspūdingai to buvo laikomasi, kada liepos vidury kilo skandalas dėl sportinio lėktuvėlio, kuris iš Lietuvos neva perskrido į Baltarusiją ir apmėtė jos teritoriją pliušiniais meškučiais.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė tada valstybiškai išsisuko – nieko nežinome, informacijos apie skrydį neturime. Mat jeigu žinotų, tektų rausti dėl Lietuvos negebėjimo kontroliuoti savo oro erdvę, valdyti skrydžius.
O kiek problemų kiltų Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai – reikėtų ieškoti kaltų, plėšyti antpečius, nušalinti priešlėktuvinės gynybos vadovus ir kitus kariškius. Mūsų valdžia apdairiai nusprendė nedrebinti oro.
Palauksime pavasario
Bet A.Lukašenka nežaidė R.Juknevičienės jam pametėtomis kortomis – kiek palaukęs, savo valia, o ne reaguodamas į Lietuvos pareiškimus, Baltarusijos prezidentas iš rankovės ištraukė savo kozirius ir ėmė jais kapoti kariškių galvas.
Tai, kad lėktuvėlio skrydis yra paties A.Lukašenkos surengta provokacija, kurios tikslas – supurtyti Baltarusijos karinę vadovybę, tegul galvoja fantastai ir sąmokslo teorijų kūrėjai. Versija, kad vanduo iš Nemuno išpumpuotas tam, kad lietuviai pasijustų esą energetiškai nesaugūs ir referendume balsuotų už Visagino atominę elektrinę – irgi panašaus plauko siužetas.
Tačiau visiškai nefantastinė yra prielaida, kad geraširdis A.Lukašenka įsakys atverti šliuzus ir pasakys: „Pasiimkite, lietuviai, vandenį, kurį pasiskolinau – man negaila“. Šiek tiek neramu, kad dosnumo priepuolis jį gali ištikti pavasarį.
