Ekspremjerė viskuo patenkinta?
Beje, apžvalgininkai trauko pečiais, sužinoję, kad šį neformalų vizitą mūsų šalies vadovė turėjo derinti su pačiu prezidentu V. Janukovyčiumi. Informuoti apie savo vizito Ukrainoje programą – taip, bet derinti ir prašyti leidimo susitikti su režimo oponentais nėra būtina. Kai į Maskvą atkeliaudavo Hillary Clinton, ji su atitinkamomis Rusijos tarnybomis derindavo tik pačią apsilankymo programą, neklausdama, ar galės susitikti su žmogaus teisių gynėjais, politiniais Kremliaus oponentais ar opozicijos atstovais. Taigi, dėl šventos ramybės buvo persistengta... Juolab kad savavališkas atvykimas į Centrinę Ukrainos geležinkeliečių kliniką Charkove, į kurią gydyti ekspremjerės atvyko vokiečių klinikos „Charite“ (Ši garsi, 1710 m. įkurta didžiausia Europoje universitetinė klinika (pranc. Charité), įsikūrusi keturiuose Berlyno rajonuose, priklauso Berlyno Humboldtų universiteto ir Berlyno Laisvojo universiteto klinikų kompleksui, turi daugiau kaip 100 klinikų ir institutų, suvienytų 17-oje klinikinių centrų, kurių finansinė apyvarta yra daugiau kaip 1 mlrd. eurų per metus. Daugiau apie kliniką.) vadovaujantysis gydytojas neuropatologas, galėjo užrūstinti patį prezidentą, su kuriuo po to, penktadienio vakarą, Lietuvos vadovė susitiko Kijeve ir akis į akį aptarė Ukrainos integracijos į Europą perspektyvas.
Kaip pranešė Ukrainos valstybinė penitenciarinė (susijusi su bausmės už nusikaltimą atlikimu) tarnyba, gegužės 14-ąją klinikoje lankėsi JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Tefftas (beje, 2000–2003 m. buvęs pasiuntinys Lietuvoje), o 16 d. – du Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos atstovai.
Jų pokalbių su ligone turinys neviešinamas, klinikų patalpose draudžiama filmuoti ir fotografuoti, todėl informacija apie susitikimus itin skurdi. Po apsilankymo penktadienį išėjusi iš ligoninės D. Grybauskaitė žurnalistams sakė: „J. Tymošenko būklė gera, jeigu turėsime omenyje, kad ji 22 dienas badavo. Jos nuotaika pozityvi, optimistiška. Ji niekuo nesiskundė, priešingai – ji patenkinta, kad daktarai ja rūpinasi rimtai, kad šalia yra geras vokiečių daktaras. Ji sakė, kad pasitiki šia ligonine.“ Tačiau pokalbis su J. Tymošenko gydančiu gydytoju Lutzu Harmsu prezidentei paliko mažiau optimistinį įspūdį. „Gydytojas patenkintas savo kolegomis, patenkintas medicinos pagalba, kuri jai dabar teikiama, bet vis dėlto ligoninės palata iš esmės yra paversta į kamerą. Žmogus nėra visiškai laisvas, o nuolat stebimas. Todėl yra sudėtingiau palaikyti pasitikėjimą tarp paciento ir gydytojo, sunkiau užtikrinti greitesnės reabilitacijos galimybę“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė taip pat sakė, kad pusė jos pokalbio su J. Tymošenko buvo apie Ukrainos ateitį. „Ji pirmiausia galvoja ne apie save, o apie savo ir jūsų šalies ateitį. Labai svarbu, kad Ukrainos europinės integracijos perspektyva jai yra svarbus veiksnys. Ji ragina visus – valdžią ir žmones – neužmiršti, kad reformos turi vykti europinės integracijos keliu ir negalima savęs izoliuoti. Ji nenori būti tuo akmeniu, už kurio užkliuvusi Ukraina gali suklupti, ir ragina valdžią bei žmones siekti laisvos europietiškos Ukrainos“, – kalbėjo žurnalistams prezidentė.
Ukrainos laukia ypatingi įvykiai
Deja, šis europietiškos Ukrainos siekis pastaruoju metu aiškiai blėsta. V. Janukovyčius nedviprasmiškai atidėjo integraciją į NATO, kaip „prieštaraujančią daugumos ukrainiečių nuostatoms“, o santykius su ES komplikuoja jo vykdoma politika ir griežtesnė Briuselio pozicija. Agentūros „Berta Communications“** direktorius Tarasas Berezovecas „Amerikos balso“ rusiškajai tarnybai teigė, kad Ukraina dėl tokios savo politikos rizikuoja nukentėti, ruošiantis pasirašyti Laisvosios prekybos bei Asociacijos su ES sutartis, kurios priartintų Kijevą prie Bendrijos. Dabar, pasak politinio technologo, Ukraina turi tik parafuotą Laisvosios prekybos sutartį. „Jeigu Ukraina ir toliau nereaguos į ES pastabas, tai situacija gali priartėti prie personalinių Bendrijos sankcijų įvedimo teisėsaugos, prokuratūros atstovams ir asmenims, susijusiems su J. Tymošenko baudžiamuoju persekiojimu“, – pridūrė jis „Amerikos balsui“.
Politinių jėgų išsidėstymą šiame fone ypač komplikuoja artėjanti rinkimų į Aukščiausiąją Radą kampanija. Kaip rašo portalas „Lenta.ru“, antrąjį pusmetį Ukrainoje „bus tikrai linksma“. Jau liepos 30 d. prasideda 7-ojo šaukimo parlamento rinkimų kampanija, kandidatų registracija vyks nuo rugpjūčio 20-osios, pirmas rinkimų turas bus rengiamas spalio 28-ąją, o lapkričio 12 d. rinkėjai turi sužinoti, kokį parlamentą išrinko.
Gegužės pradžioje Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos duomenimis, valdančioji koalicija „Stabilumas ir reformos“, kuriai priklauso Regionų partijos, komunistų, V. Litvino bloko deputatai bei perbėgėliai iš opozicijos (iš viso daugiau kaip 250 žmonių, esant parlamentinei daugumai iš 226 deputatų), tegautų 15,6 proc. balsų, o į pirmą vietą, tiesa, tik 0,3 proc. lenkdama „regionalus“, iškoptų J. Tymošenko partija „Batkivščina“. Net sunkiasvoris boksininkas Vitalijus Kličko bei jo partija UDAR įveiktų 5 proc. rinkiminį barjerą ir pralenktų komunistus. Analitikai atkreipia dėmesį, kad valdantieji labiausiai nukentėtų dėl sukurptos ir politizuotos J. Tymošenko bylos.
Boikotas – sankcijų pradžia
Gegužės 3 d. ES misija Kijeve paskelbė griežtą pareiškimą, kad „niekas neturėtų abejoti ES pozicija dėl nepatenkinamos Julijos Tymošenko padėties“. Bet, ko gero, skaudžiausią smūgį V. Janukovyčiaus režimui sudavė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri šiuo metu ES griežia kone pirmuoju smuiku. Agentūra „Bloomberg“ cituoja kanclerės žodžius, pasakytus Kijevo adresu gegužės 10 dieną. „Šiandien Vokietija ir Europos Sąjunga gyvena taikos ir laisvės sąlygomis. Deja, tai tinka ne visai Europai, nes Ukrainoje ir Baltarusijoje žmonės iki šiol kenčia nuo diktatūros ir represijų“, – sakė ji. V. Janukovyčiaus valdymą palyginti su „paskutinio diktatoriaus Europoje“ A. Lukašenkos režimu, analitikų nuomone, reiškia kai ką daugiau negu įprastą Kijevo kritiką ir paramą J. Tymošenko. Tai tarsi kanonada tų plačių sankcijų, kurias Bendrija jau keletą metų taiko ir stiprina Baltarusijos diktatoriaus atžvilgiu.
Pirmo boikoto signalo ilgai laukti nereikėjo. Gegužės 11 d. Jaltoje turėjęs vykti Vidurio ir Rytų Europos lyderių susitikimas buvo atšauktas, nes bent septyni iš kviestų šalių vadovų atsisakė atvykti, motyvuodami nedemokratiniais Ukrainos valdžios veiksmais prieš nuteistą opozicijos lyderę. Tai reiškia, kad Europos politinis elitas gali boikotuoti ir birželio pradžioje keturiuose Ukrainos miestuose numatytas surengti futbolo čempionato „Euro-2012“ batalijas. Į jas jau atsisakė vykti Austrijos vyriausybės vadovas, Vokietijos prezidentas. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso taip pat nusprendė nevykti į Ukrainą žiūrėti rungtynių, kurias ši šalis organizuoja kartu su Lenkija nuo birželio 8 dienos. Tiesa, J. M. Barroso biuras jo sprendimo tiesiogiai nesiejo su J. Tymošenko įkalinimu ir elgesiu su ja, bet balandžio 20 d. ekspremjerės paskelbtas bado streikas ir kaltinimai kalėjimo prižiūrėtojams ją sumušus, matyt, perpildė ir EK vadovo kantrybės taurę.
