Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė, etiketo žinovė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė tikina, kad šiandien vis rečiau pasitaiko didelių etiketo klaidų, tačiau daugėja smulkių, kurios kartais tampa itin reikšmingos.
Netinkamas pasisveikinimas atėjus į darbo pokalbį
Specialistė aiškina, kad pirmasis pasisveikinti žodžiu turėtų žmogus, ateinantis į darbo pokalbį, o ranką pasisveikinimui tiesti ir tuo pačiu metu atsistoti asmuo, pakvietęs interesantą į darbo pokalbį. Taip pat etiketo taisyklėse vyrauja rangai, todėl tiesė pirmam tiesti ranką atitenka aukštesnio rango asmeniui, kitu atveju, tai gali būtų palaikyta įžūlumu.
Interesantui, atėjusiam į darbo pokalbį, nedera pirmam tiesti rankos sveikinantis, tačiau jei neapgalvojus taip įvyksta, situacijai sušvelninti rankos paspaudimu būtina pasisveikinti rankos tiesimu reikia su visais.
„Ne kartą girdėta klaida, kada į darbo pokalbį atėjęs ar iš jo išeidamas žmogus ranką ištiesia vienam asmeniui iš dviejų, nes jis vienas atsistojo. Tai gali kainuoti jam neigiamą darbdavių sprendimą“, – teigia Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Šiose etiketo taisyklėse taikoma išimtis, kada asmuo, ateinantis į darbo pokalbį taip pat yra aukšto rango, kandidatuojantis į vadovo poziciją ir yra pakviestas asmeniniam pokalbiui. Tuomet toks žmogus tampa svečiu ir drąsiai pirmas gali tiesti ranką sveikinantis.
Nejaukios situacijos atsisveikinant
Ne paslaptis, kad atsisveikinant neretai kyla nejaukios situacijos dėl abipusio nežinojimo, kaip pridera elgtis. Anot specialistės, pasibaigus darbo pokalbiui ir atsisveikinant galioja panašios taisyklės, kaip ir pasisveikinant.
„Pirmasis žodžiu atsisveikina interesantas, atėjęs į darbo pokalbį, kuriam patarčiau atsistoti, trumpai stabtelėti, padėkoti už pokalbį ir atsisveikinti. Tuomet vadovui derėtų ištiesti ranką ir rankos paspaudimu taip pat atsisveikinti“, – patarimais dalinasi moteris.
Ar rankos paspaudimas reikalauja atsistoti?
Etiketo žinovė aiškina, kad šiandien etiketas itin švelnėja bei keičiasi, o susitikus skirtingoms kartoms etiketo pokyčiai ypač išryškėja. „Kas vyresnei kartai atrodo etikete savaime suprantami standartai, naujajai Z kartai atrodo priešingai, pavyzdžiui, atsistojimas spaudžiant ranką“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, Vakarų šalyse jau priimta, kad spaudžiant ranką sėdėti yra įprasta, ypač moterims, tačiau mūsų krašte vyresni žmonės vis dar tikisi, kad spaudžiant ranką bus atsistojama, todėl jaunimui pataria tai prisiminti ir sveikinantis su vyresnės kartos atstovais pakilti nuo kėdės.
Vadovavimas pokalbio eigai
Vesti darbo pokalbį, be abejonės, turėtų darbdavio atstovas, tačiau etikos žinovė atskleidžia, kad neretai pasitaiko ir atvirkštinis variantas. „Jei kandidatas vadovauja pokalbiui, tai bus laikoma įžūlumu.
Tokie atėjusio į darbo pokalbį pasakymai, kad jis neturi daug laiko ir ar galima viską apkalbėti greičiau, taip pat neišjungtas telefono garsas, atsiliepimas į skambučius, net kuprinės pasidėjimas ant stalo gali iš karto sugadinti kandidato įvaizdį ir sutrukdyti gauti darbą“, – atkreipia dėmesį Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Kaip taktiškai išsakyti pastabas?
Dažnas klausimas, su kuriuo susiduria specialistė, kaip taktiškai darbdaviui išsakyti pastabas darbuotojui?
„Jei sugebėtume kritiką išsakyti darbe iki susierzinant, nekiltų klausimų. Supykus mandagumas tampa nesvarbus. Visgi, susiklosčius tokioms situacijoms, kritiką išsakyti būtina asmeniškai, ir kaip galima anskčiau, kol dar galime kontroliuoti emocijas ir pokalbio eigą“, – kalba specialistė.
Viena iš pašnekovės rekomenduojamų kritikos išsakymo technikų, vadinama, sumuštinio technika. Ją taikant darbuotojas pagiriamas už konkretų darbą, vėliau pasakoma, kas atliekant darbą galėtų būti geriau ir cada dar kartą pagiriama. Tokiu būdu žmogus išgirs, ką darbe daro netinkamai, nes išsakant tik kritiką kitas žmogus mintyse ginasi ir pastabos nebegirdimos.
Nejaukūs pokalbiai dėl atlyginimo
Šiandien kalbėti apie pinigus, pašnekovės teigimu, neturėtų būti tabu, tačiau kartais tarp darbdavio ir darbuotojo ši tema būna nejauki, ypač jei pokalbis vyksta apie atlyginimo pakėlimą. „Vyrauja bendras standartas, kad atlyginimo pakėlimas nėra savaime suprantamas dalykas. Pavyzdžiui, pasakymas, kad dirbu jau pusę metų, todėl reikėtų man pakelti atlyginimą, nėra tinkamas. Pirmiausia žmogus turi argumentuoti, kodėl yra vertas didesnio atlyginimo“, – nurodo specialistė.
Darbdavys, neturintis galimybės pakelti darbuotojui atlyginimo, taip pat įspraudžiamas į nepatogią situaciją, tad kaip etiškai, nieko neįžeidžiant, reikėtų bendrauti tuomet? Pašnekovė tikina, kad vadovas tokiu atveju privalo išsakyti aiškius argumentus, kodėl šiuo metu atlyginimo pakėlimas negalimas. Be to, nepamiršti, kaip taktiškai išsakyti kritiką.
„Darbuotojai visada vertina pagarbą, kuri išreiškiama aiškiais argumentais ir paaiškinimais. Jei darbuotojas girdės neaiškias priežastis, kaip pasakymas, kad dabar netinkamas laikas, reikia palaukti, tokie žodžiai darbuotojo nemotyvuos ir neskatins jo tobulėjimo“, – akcentuoja etikos žinovė.
