„Po didelių akibrokštų gyvenime, jau antrus metus atstatinėju savo karjerą. Kuriam laikui apleidus šį amatą grįžti sudėtinga, kadangi tampi niekam neįdomus ir tenka vėl iš naujo dirbti, kad žmonės prisimintų ar sužinotų tavo vardą. Visgi, palaipsniui viskas tvarkosi ir šiuo metu magija bei renginių vedimas vėl yra mano kasdienybė.
Kalbant apie konkurenciją Lietuvoje tarp iliuzionistų, šioje srityje sau matau tik kokius tris konkurentus. Kiekvienas gali prisipirkti, išmokti paprasčiausių triukų ir vadintis magu, tačiau iliuzijos menas yra istorija, reikia išmanyti praeitį, subtilybes, scenoje šis menas susideda iš matematinių žinių, psichologijos, filosofijos, bendro išprusimo, o tai sugeba retas“, – pasakoja iliuzionistas.
Bandymas ieškoti laimės svetur
Edgaras kalba, kad nors Lietuva visuomet buvo artima, po gyvenimo nuopuolių praėjusiais metais vyko laimės ieškoti į Švediją. Ten, pasak jo, neplanavo bandyti užsidirbti statybose, fabrikuose, tačiau sudominti kitus, kaip iliuzionistas.
„Pradėjau nuo kemperių, kuomet važinėjau po skirtingas stovyklas ir mandagiai braudavausi, siūlydamas ten atostogaujantiems savo pasirodymus. Dažnai vakarais pavykdavo suburti grupelę žmonių, kuriems vesdavau savo pasirodymus. Kartą įvyko sėkmingas sutapimas, kada tarp žiūrovų buvo ir renginių organizavimo įmonė, su kuria palaikom kontaktus iki šiol ir kartais tenka vis dar apsilankyti Švedijoje su savo pasirodymais. Vis dėlto, Lietuva mane traukė labiau, tačiau grįžau, nežadu iš čia išvykti ir esu įsitikinęs, kad mūsų šalyje ji nori, galima neblogai užsidirbti, tačiau reikia mažiau skųstis“, – sako pašnekovas.
Edgaras teigia, kad lietuvių požiūris į iliuzionistus ilgainiui keičiasi į gerąją pusę, tačiau neišvengiamos ir situacijos, kuomet, atrodo, žmonės užsisako pasirodymą net nenutuokdami, ko tikėtis.
„Būna, kada žmogui užsisakius iliuzionisto pasirodymą atvažiuoji su laiko patikrinta programa, kurioje nėra super didelių triukų, tačiau tai iliuzijos menas, per tam tikrą laiką daugelio išgirtas. Ir būna, kad tokių pasirodymų metu nesupranti, ar žmonėms patiko, ar jie, tiesiog, nemoka išreikšti emocijų. Tuomet pradeda galvoti, kad galbūt žmonės nesupranta, kad užsisakė iliuzionistą.
Geriausias pavyzdys, kuomet jau trečius metus važinėju į mokyklas pas vaikus, kurie, kaip sakau, dar nesugadinti gyvenimo. Jiems pasirodymų metu viskas įdomu, jie nesivaržydami reiškia emocijas, todėl su vaikais dirbti visada smagiausia“, – kalba Edgaras.
Priklausomybė lošimams – kaip įklimpstama?
Kuomet Edgarui sukako 19 metų ir vaikinas baigė mokyklą, netikėtai sumažėjo ir pasirodymų užsakymų. Tuomet siekiant gerinti finansinę padėti ir prisiskaičius sėkmės istorijų, Edgaras nutarė pradėti lošti pokerį. Vis dėlto, tai jam atnešė daug skaudžios patirties ir viską iki šiol tenka atstatinėti iš naujo.
„Aplink ypač daug reklamos ir sėkmės istorijų, kas daugumą ir paskatina išbandyti laimę lošimuose. Kaip į tai neįklimpti esant jaunam ir naiviam, nežinau, tačiau tiesa ta, kad azartiniai žaidimai įtraukia itin staigiai. Man pati priklausomybė atsirado dėl to, kad turėdamas pinigų norėjau jų turėti dar daugiau ir pradžioje pats pokeris man buvo tiesiog pramoga. Pabuvęs toje padėtyje galiu pasakyti, kad norint iš to išlipti, būtina ieškoti motyvacijos ir priežasties, dėl kurios atsirastų noras keistis.
Visgi, psichologai, psichoterapeutas pradžioje tau nepadės, jei nenorėsi keistis pats. Šie specialistai dažnai kartoja, kad reikia keistis dėl savęs, tačiau nesutikčiau, nes žmogus dėl savęs niekada nenorės keistis, jis visada ras pasiteisinimų, kodėl jam dabartinė padėtis yra priimtina.
Įklimpus į lošimus visas gyvenimas tuo metu būna kreivas, išbalansuotas, tačiau jei randi už ko užsikabinti, pavyzdžiui, mylimas žmogus, vaikai, suprasi, kad privalai keistis, o tuomet tau galės padėti ir specialistai“, – sako pašnekovas.
Edgaras tvirtina, jog jį stebina lietuvių požiūris į tuos, kurie yra įklimpę į lošimus. Pasak jo, visuomenė ne tik nėra pasiryžusi ištiesti pagalbos ranką, tačiau ji net nenori išgirsti apie problemas, kurios mus supa. „Kuomet garsiai pradėjau kalbėti apie savo priklausomybę, įsitikinau, kad žmonėms lengviausia mėtytis akmenimis, nei stengtis suprasti. Nei tuomet, nei dabar nieko neprašau, o tik siekiu skleisti žinią visuomenei, atkreipti dėmesį į problemas, kurių dažnai net nepastebime. Vis dėlto, žmonės juokiasi, tyčiojosi, patys nesuvokdami, kad galbūt jų rate taip pat vyksta šios problemos“, – mintimis dalinasi vaikinas.
Dovana vaikams
Šiuo metu iliuzionistas keliauja po visą Lietuvą, siekdamas vaikus supažindinti su magijos paslaptimis ir sudominti iliuzijos menu. Taip pat po truputį artėjant žiemai – vienam magiškiausių periodų, Edgaras dovanoja penkias magijos pamokas mokykloms, kuriose mokosi vaikai su negalia.
„Turėčiau daugiau duoti, nei duodu dabar, už tas dovanas, kurias ir taip gaunu gyvenime. Asmeninis gyvenimas yra apsivertęs aukštyn kojom gerąja prasme, todėl artėjant po truputį, man asmeniškai magiškiausiam periodui, pagal dabartinį savo grafiką ir kitus labdaringus koncertus, kurių nevengiu, galiu skirti 5 pamokas, tačiau, manau, kad jų skaičius išaugs.
Man svarbiausia, kad nė kiek mano talentą, tačiau pačią mintį – pasirodymą padovanoti tiems, kurie turi mažiau galimybių kažką panašaus išvysti, nes visgi tai gyvas ir nemokamas pasirodymas“, – teigia iliuzionistas.
