Be to, iš jų priskaičiuota 15 paminklų statusą turinčių objektų, 80 valstybės saugomų statusą turinčių dvarų sodybų. Tokia statistika buvo pateikta 2014 m. valstybinio audito ataskaitoje.
Beveik penktadalis dvarų sodybų – Šiaulių krašte
Pasak KPD prie KM Šiaulių sk. vedėjo Ryčio Budrio, vien Šiaulių krašte saugoma apie 100 dvarų sodybų. Neprižiūrimų dvarų sodybų yra keliolika, o bešeimininkių – vienetai.
„Visgi, Diktariškių dvaro sodyba nėra apleistas ar neprižiūrimas objektas, jis tik blogai prižiūrimas. Yra savininkas, kuris pagal įstatymą privalo prižiūrėti kultūros vertybę. Teko jau ne kartą jam rašyti raginimą, reikalavimus, tam kartui jis susitvarkydavo.
Teisminėje bazinėje yra spraga, nes numatyta, kad tiesiog turi savininkas prižiūrėt, bet negalima jo įpareigoti turėti pinigų ir tvarkyti. Dabar nuo finansinių sąlygų ir noro priklauso. Bent jau minimalią priežiūrą jis turi užtikrinti“, – nurodė R. Budrys.
Šis minimas dvaras yra pardavinėjamas ir jį įsigyti gali bet kuris lietuvis. Juolab, pasak R. Budrio, nauji šeimininkai gali daryti ką nori dvare, kokią tik nori veiklą vykdyti. Svarbu, kad vertybė nebūtų žalojama.
Žiūrint į apleistų objektų skaičių ir būklę, kyla klausimas, ar Lietuva pajėgi juos išsaugoti, ar jie iš vis reikalingi šaliai? R. Budrys tvirtina, kad visi jie reikalingi ir brangūs, ik nėra pajėgumų visus sutvarkyti. Juolab, kad saugoti dauguma į paveldą perimti jau blogos būklės.
Situaciją lemia savininko buvimas arba ne
Neįtrauktų į Kultūros vertybių registrą dvarų sodybų apskaitos Kultūros paveldo departamentas nevykdo, tačiau pasitaiko atvejų, kada išaiškėjus informacijai dėl savivaldos veiksmų (pvz. griovimo), Departamentas inicijuoja dvaro sodybos teisinės apsaugos klausimą, nurodė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vedėja Donata Šimkūnaitė.
Pasak jos, 2009 metais visos šalies mastu Departamentas vykdė medinio paveldo stebėseną, jos metu buvo įvertinta 495 dvarų pastatai, kas sudarė 33 proc. visos medinio paveldo objektų stebėsenos. Nustatyta, kad iš 495 dvarų statinių 62 ties sunykimo riba, 132 būklė bloga, 219 patenkinama, 65 gera, o 17 labai gera.
Už dvaro priežiūrą pagal įstatymą atsakingas savininkas/valdytojas. Departamentas tokiais atvejais taiko administracinio poveikio priemonės (skiria baudas), kraštutiniu atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuostolių dydžio skaičiavimo už nepriežiūrą ir paėmimo valstybės nuosavybėn (Kalnaberžės dvaro atvejis).
„Sunkiausia yra su dvarais, kurių savininkais yra neįmanoma susisiekti, nes nežinoma jų gyvenamoji vieta, kontaktai ir jie nerandami (pvz. Ariogalos, Čekuvos dvaro sodyba valdytojas Airijos pilietis, Šiaulėnų dvaro sodybos 1/10 dalį valdo JAV pilietis. Amžiną atilsį p. L. Broel -Platerienei priklausiusi Vilkėno dvaro sodyba iki šiol laukia teisėtų paveldėtojų).
Neveiksmingos administracinio poveikio priemonės ir tuo atveju kada valdytojai yra socialiai remtini ir neturintys galimybių imtis tvarkybos darbų, be to nėra linkę atsisakyti gyvenamosios vietos, iškeisti ją į kitą. Dvarų, turinčių vieną savininką yra mažuma“, – teigė D. Šimkūnaitė.
Jei dvaras neturi konkretaus savininko, savivaldybė turi pradėti skelbimo bešeimininkiu procedūrą, po kurios, neatsiradus norinčių perimti dvarą savo nuosavybėn, jis paprastai priskiriamas savivaldybei. Šiuo metu bandome pasiekti, kad savivaldybė pradėtų Daunoravos dvaro Joniškio r. skelbimo bešeimininkiu procedūrą.
Kokia padėtis skirtingose savivaldybėse
Kontrolės skyriaus vedėja nedrįso vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar valstybė pajėgi išsaugoti visus neprižiūrimus dvarus. Vien dėl to, kad dvarų situacija labai skirtinga, nevienalytė ir kiekvienu individualiu atveju reikalingas kompleksinis požiūris.
„Pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje yra apie 81 proc dvarų sodybų, kurių teritorijoje stovi ne dvaro laikotarpio statiniai. Problemos dažnai persidengia, tai ir savininkų nesutarimai dėl teritorijos tvarkymo, atsiranda įvairūs ūkinės paskirties įrengimai, tvoros daržai, gamybiniai įrenginiai, sandėliavimo vietos, dėl gyventojų vykdomos veiklos dvaro sodybos tampa nepatrauklios investuotojams, turizmo vystymui, dažnai dvarų sodybų teritorijos yra sudalintos žemės sklypais, suskaidant vientisumą.
Žinoma, kad idealiausia yra kada dvaro sodyba turi vieną šeimininką, kuris turi viziją dėl jo ateities ir išsaugojimo. Šiandienai galime pasidžiaugti, kad po ilgų nepriežiūros metų atgijo medinis Pavirvytės dvaras, naują savininką turi ir Čiulų dvaras Molėtų r., kuris suiteresuotas prikelti jį naujam gyvenimui“, – tvirtino D. Šimkūnaitė.
Štai kaip pagal apskritis yra pasiskirstę dvarai (2014 metų duomenys): Tauragė 20 dvarų sodybų, iš jų 10 medinių; Marijampolė -34 iš jų 7 medinių, Utena 71, iš jų 34 medinių, Telšiai - 23, iš jų 15 medinių, Šiauliai - 89, iš jų 59 medinių, Alytus 10, iš jų jų 3 mediniai, Panevėžys 68, iš jų 21 mediniai, Klaipėda iš jų 3 mediniai, Kaunas 87, iš jų, 27 mediniai, Vilnius 116, iš jų 43 mediniai.
Departamento atstovės teigimu, trijų metų statistika nėra labai pakitusi, lyginant su pastaraisiais metais, todėl nėra būtinybės dažniau atlikti surašymus. D. Šimkūnaitė negailėjo kritikos ir savivaldybėms.
„Savivaldybės tikrai nėra suinteresuotos vykdyti bešeimininkių procedūras, nes dažniausiai joms dvaras ir pereina kaip nuosavybė, tačiau pagal teisės aktus jos šią prievolę turi. Be savininko nėra kam taikyti administracinio poveikio priemonių, nėra kam dvaro prižiūrėti.
Dažnai savivaldybių administracijos vengia šių procedūrų, vyksta susirašinėjimas, būna kreipiamės į Vyriausybės atstovus apskrityse dėl savivaldybių veiklos. Blogiausia yra kai nėra idėjų ir noro pritaikyti dvaro sodybą kokiai nors paskirčiai, kada pagrindinė motyvacija yra lėšų trūkumas. Tokie dvarai, kaip pateiktas Daunoravos dvaro pavyzdys, merdi“, – sakė Kontrolės skyriaus vedėja.
