Garsiosios Giulijos dukrą galima sutikti žinomiausiuose pasaulio teatruose. O paskutinė pritrenkiančio vokalo savininkės stotelė – Niujorkas. Operos soliste tapusi Monika visai neseniai pasirašė sutartį su viena garsiausių pasaulio agentūrų. Ši sutartis neturi jokio galiojimo laiko. Monika agentūrą atstovaus tol, kol pati nuspręs ją nutraukti.
„Ji galios tiek, kiek aš pati norėsiu ir, žinoma, kiek jie to norės. Ši sutartis panaši į tokią, kurią pop atlikėjai pasirašo su prodiuseriais. Tik tiek, kad mes patys turime į save investuoti, agentai mums nieko neskiria“, – pasakoja operistė.
Prieš keletą savaičių Monika atostogų grįžo į Lietuvą. Čia laukė spektakliai ir pats artimiausias asmuo – mama. „Labai pasiilgstu dukros. Ačiū Dievui, kad dabar yra telefonai ir „Skype“. Gali bent virtualiai susimatyti“, – šypsosi Giulija.
- Koks buvo ilgiausias laiko tarpas, kuomet viena kitos nematėte?
Giulija: Trys mėnesiai. Tuomet atrodė, kad labai ilgai.
Monika: Tai buvo pirmas kartas, kai taip ilgai nesimatėme. Buvo labai sudėtinga.
- Kaip pasitinkate sugrįžtančią dukrą?
Giulija: Iš pradžių vežu namo. Nes grįžus iš Amerikos reikia dar kokių trijų parų atsigauti. Monikos namie laukia jos šuo, du katinai. Tad dar ir jais reikia atsidžiaugti. Paskui mes visą laiką leidžiame kartu.
Monika: Ir aš važiuoju pas mamą į darbą, ir ji važiuoja pas mane. Kiek įmanoma daugiau laiko stengiamės praleisti kartu.
- Giulija, pastaruoju metu gana retai jus matome televizijoje. Kodėl?
Giulija: Retkarčiais būnu. Jeigu atvirai, televizijos laidoms dabar aš, ko gero, nesu įdomi. Reikia kurti skandalus ar pasakoti kažkokias išskirtines istorijas. Rimtai apie gyvenimą aš galiu kalbėti su mielu noru. Todėl į visas laidas nevažiuoju, tenka pasirinkti. Dalyvauju tose, kurios atitinka mano mąstymą, stilių.
- Tačiau koncertuojate intensyviai?
Giulija: Koncertuoju. Ketiname surengti koncertų su gyvo garso grupe. Programa jau paruošta. Vasarą turėsime nemažai koncertukų, o rudenį planuojame didesnius pasirodymus koncertinėse salėse. Nežinau, kaip viskas gausis. Tačiau labai stengiamės. Mes labai mėgstame apkalbėti kitus atlikėjus – ne taip atrodo, ne toks talentas. Tad dukrai rėžus – „Ko čia sėdit ir verkiat? Kažką darykit“, ėmėmės veiksmų. Mes, scenos vilkai, visi susirinkome, paruošėme programą ir... važiuosim. Ar tą muziką priims – sužinosime. Tačiau gerbėjų tikrai yra, gal atsiras ir naujų. Dukra sakė, kad man dar dainuoti ir dainuoti. Aš ja tikiu.
Monika: Profesionalų dainininkų Lietuvoje tikrai trūksta. Labai labai.
- Nes jūs išvykstate į užsienį.
Monika: Bet aš vis grįžtu. Man labai patinka Lietuvos publika. Norisi plėsti jų akiratį. Ir čia tikrai pilna žmonių, kurie domisi šiuo žanru, mato pažangą.
- Kodėl visų pamėgtą pop muziką išmainėte į operą?
Monika: Dainuoju ir pop‘są. Tačiau dabar rimtai siekiu užsibrėžto tikslo – didžiosios operos scenos. Manau, jeigu nori tapti geriausiu, privalai eiti viena linkme. Tik pasiekęs tikslą gali kažkiek išklysti iš kelio, išmėginti kitų stilių. Visgi neslėpsiu, kad pradžioje tai buvo mano mamos svajonė.
Giulija: Aš ją prikalbinau. Ten – profesionalai, ateitis. Opera tai yra mano silpnybė, gyvenimas, svajonė. Baigusi keturis kursus ji dar nebuvo tikra, ar nori tuo užsiimti visą gyvenimą. Paskui, ėmusi mokytis toliau, ji prarijo tą tabletę. Ir viskas, dabar ji jau operos žmogus. Atrodo, kad tam ir būtų gimusi.
- Darbas garsiausiose pasaulio operose, aukso vertės sutartis – ko dar jums trūksta gyvenime?
Monika: Kol kas dar nenoriu atskleisti, bet idėjų bei fantazijų netrūksta. Tačiau dar reikia palaukti ir čia įžengti bent puse kojos. Tuomet galėsiu kažką atskleisti.
Giulija: Negražu, kai žmonės prisikalba, prisimeluoja, kad yra vienaip ar kitaip, o iš tiesų niekas nevyksta. Manau, geriau patylėti.
- Jūs nė viena per daug nesiskelbiate. Pavyzdžiui, Monikos karjeros posūkiai visiems buvo staigmena.
Monika: Mes kuklesni, tylesni žmonės.
Giulija: Aš taip užauginta. Negaliu savęs aukštinti, pasakoti apie savo talentą, sugebėjimą koncertuose dainuoti visiškai gyvai ir kurti. Jeigu giria, mudvi susikukliname. Nors, regis, reikėtų atvirkščiai – mokėti save pristatyti.
Monika: Tačiau kuklumas žavi. Yra žmonių, kuriems ir tai patinka. Kokios esame – tokios.
