Nors maksimali gydymo benzodiazepinais trukmė ribota – atitinkami sutrikimai gali būti gydomi iki 12 savaičių, realybė šokiruoja – vidutinė jų vartojimo trukmė Lietuvoje siekia net 7 metus. Per mėnesį yra įsigyjama beveik 200 tūkst. šios grupės vaistų pakuočių.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. vykdyto tyrimo duomenimis, raminamuosius ir migdomuosius vaistus (šią vaistų grupę didžiąja dalimi sudaro benzodiazepinai) bent kartą gyvenime vartojo 20,2 proc. 15–64 m. gyventojų.
Moterys raminamuosius ir migdomuosius vaistus vartojo dažniau nei vyrai, didesnis paplitimas buvo tarp vyresnių respondentų. Vidutinis amžius, kuomet raminamieji ir migdomieji vaistai pavartoti pirmą kartą – 36 metai.
Siekiant pažaboti piktnaudžiaujančiuosius vaistais jau nuo balandžio SAM žada pokyčius. Pranešama, kad bus pateiktos rekomendacijos šeimos gydytojams dėl benzodiazepinų išrašymo.
Taip pat planuojama, kad benzodiazepinus būtų galima išrašyti tik per elektroninį receptą.
Kaip aiškinama portalui atsiųstame atsakyme, šiuo metu yra parengtas ir su medikais ir visuomene derinamas gydytojams skirtas „Benzodiazepinų ir į juos panašių vaistų skyrimo ir laipsniško jų vartojimo nutraukimo metodikos“ projektas.
Tikimasi, kad tai gydytojams taps įrankiu, padėsiančiu priimti teisingus sprendimus skiriant minėtuosius vaisus anksčiau jų nevartojusiems pacientams ir padės sumažinti prie jų pripratusių asmenų.
Vis dėlto metodika bus rekomendacinio pobūdžio ir jos taikymas grįstas bendradarbiavimu tarp gydytojo ir paciento bei paciento noru sumažinti ar nutraukti benzodiazepinų vartojimą. Joje nemažai dėmesio skiriama paciento motyvavimui, atkreipiamas dėmesys, kad pirmiausiai reikia išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių skiriami benzodiazepinai (pvz. depresijos, nerimo gydymas tam skirtais medikamentais, nemigos korekcija nemedikamentinėmis priemonėmis).
Rašo į kairę ir į dešinę
Kalbėdamas apie šią problemą Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius pirmiausia atkreipė dėmesį į kultūriškai susiformavusią ydingą situaciją.
„Pagal suvartojamų raminamųjų vaistų kiekį kelis kartus lenkiame daugelį aplinkinių Europos šalių. Kita vertus, antidepresantų suvartojama kelis kartus mažiau. Tai rodo, kad tie vaistai skiriami ne pagal indikacijas ir daugeliu atveju turėtų būti tikslesnė depresijos diagnozė ir skiriami antidepresantai.
Bet tai, sakyčiau, yra kultūros problema ir posovietinis palikimas. Aišku, didžiąją dalį benzodiazepinų išrašo ne psichiatrai“, – kalbėjo patyręs gydytojas.
Jo pastebėjimu, vis dar egzistuoja stigma, žmonės vengia kreiptis į psichiatrą, o diagnozuoti depresiją ir išrašyti antidepresantus šeimos gydytojai, neurologai neturi pakankamos kompetencijos.
„Jie bijo, todėl vietoj to išrašo vadinamus raminamuosius. Taip per daugelį metų susiklostė situacija, kad raminamieji rašomi į kairę ir į dešinę“, – sakė M. Marcinkevičius.
Visgi, paprašytas pakomentuoti ministerijos ruošiamas permainas, gydytojas neslėpė, kad lydi dvejopas jausmas.
„Viena vertus, pagirtina, kad ministerija ėmėsi iniciatyvos, aišku, ne be specialistų paraginimo, bet suvoktas problemos mastas, suburta darbo grupė. Ji sėkmingai dirbo ir viskas kaip ir būtų gerai, išskyrus tai, kad dar prieš metus sudaryta grupė savo darbą atliko seniai, tačiau, gaila, iki šios dienos metodika yra nepatvirtinta.
Specialistų buvo paruoštas tikrai geras variantas, bet štai dabar vėl atsiųsta derinimui nauja jo versija, kuri labai smarkiai skiriasi nuo to, ką tuomet paruošė grupė, padaryta esminių klaidų, dingo labai svarbios dalys. Taigi, norai buvo geri, bet administracinių gebėjimų pritrūko“, – dėstė M. Marcinkevičius.
Vežimą stato prieš arklį
Pašnekovas kartu atkreipė dėmesį, kad dabartiniai planai pereiti prie e.recepto gali atsisukti kitu galu ir net būti žalingi.
„Vėlgi, mintis labai gera, bet šiuo atveju vežimas yra statomas prieš arklį, o pacientas dar paleidžiamas bėgti priekyje. Jei ministerija per metus nesugebėjo patvirtinti metodikos, negalime pirmiausia uždrausti rašyti vaistus, o po to jau tvirtinti metodiką ir mokyti šeimos gydytojus, kuo juos pakeisti.
Taip būtų padaryta didelė žala pacientams. Staiga ėmęs negauti vaistų, prie kurių yra pripratęs, negaus jokios alternatyvos. Dėl to darbo grupė ir dirbo, buvo paruoštos metodikos, kaip po truputį žmones atpratinti nuo vaistų, paruoštos schemos“, – kalbėjo gydytojas.
Jis pabrėžė, kad benzodiazepinų nutraukimas sukelia labai sunkią abstinenciją, dar sunkesnę nei nutraukus vartoti alkoholį.
„Ji tęsiasi gana ilgai, yra lydima didžiulio nerimo, nemigos ir gali privesti net prie savižudybės. Tai jei ministerija paims ir kaip kirviu nukirs vartojimą, o metodikos, kaip padėti pacientams, bus nepatvirtintos, bus labai blogai. Kita vertus, jei ir vasarį tos metodikos būtų patvirtintos, o nuo balandžio uždrausti popieriniai receptai, metodika gi nesuveiks per vieną dieną. Jei žmogus vartoja ilgus metus, tai reikia bent mėnesio ar ilgesnio periodo, kai po truputį mažinamos dozės.
Pirmiausia, turi būti patvirtinta metodika, duotas laikas ta metodika pasinaudoti, skirti pacientams gydymą, kai kuriems gali prireikti ir stacionarinio gydymo", – komentavo psichiatras.
Be to, pridūrė jis, svarbu ne tik išleisti metodikas, bet ir organizuoti mokymus šeimos gydytojams: „Jei jie tiek metų nemokėjo elgtis skiriant šiuos vaistus, tai taip greitai viskas nepasikeis.“
Baiminasi šešėlio
Ne mažiau specialistai nuogąstauja, kad net ir įvedus pokyčius situacija gali nesikeisti, mat ir dabar šių vaistų galima įsigyti juodojoje rinkoje.
„Tai itin apsunkina situaciją, jei šių vaistų žmonės gali patys įsigyti be recepto. Tada visai prarandama kontrolė ir atveriamas kelias žmonių pripratimui. O jei dar pradės vaistus vežti iš Baltarusijos ar dar velniai žino kur, galime turėti skaudžių pasekmių su padirbtais preparatais, apsinuodijimais ir panašiai“, – įspėjo M. Marcinkevičius.
Primenama, kad benzodiazepinai sukelia migdomąjį, nerimą mažinantį, raumenis atpalaiduojantį poveikį ir yra saugūs vartoti tik trumpą laiką. Medikų teigimu, vartojant juos ilgiau vystosi tolerancija ir priklausomumas, tai reiškia, jog silpnėja vaisto poveikis ir dėl to jo reikia vis daugiau, tuo pačiu vis didėja šalutinis poveikis – galvos skausmas, mieguistumas, depresija.
Neracionalus raminamųjų ir migdomųjų vaistų (benzodiazepinų ir panašaus veikimo vaistų) vartojimas yra viena aktualiausių psichikos sveikatos problemų Lietuvoje. Pavyzdžiui benzodiazepinų Lietuvoje 2017 m. suvartota 2–3 kartus daugiau negu kitose Šiaurės Europos regiono šalyse.
