Dėl to specialistai primena, kokių taisyklių griežtai reikia laikytis, ir aiškina, kodėl už vieno asmens pažeidimus gali tekti mokėti visai laiptinei.
Baiminasi dėl daiktų keliamo pavojaus
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinusi Jonavos gyventoja Laura (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi).
Ji pabrėžė, kad viename daugiabutyje, netoli jos namo, visai neseniai (sausio 6 d. naktį) kilo gaisras.
Tuo metu degė ne tik butas, bet ir du sandėliukai rūsyje, viskas buvo uždūminta, o ugnis komunikaciniais vamzdžiais išplito ir į kitos laiptinės sandėliuką.
Kaip anksčiau apie tai skelbė naujienų portalas tv3.lt, nežuvo nė vienas asmuo – visi 20 gyventojų buvo sėkmingai evakuoti.
„Ačiū Dievui, niekas nežuvo. Bet niekada negali žinoti. O, kai tai nutinka taip arti, priverčia labiau atkreipti dėmesį į tokius dalykus. Vienas mano kaimynas nesutinka iš laiptinės susirinkti savo dėžių, dviračių ir kitokio šlamšto.
Kartais vangiai jam primindavau, o po šio gaisro jau labai griežtai reikalavau, bet reakcijos – nulis. Kur reikėtų kreiptis ir ką daryti, kad tas kaimynas ne tik tuos daiktus susirinktų, bet ir būtų nubaustas už tokį neatsakingą elgesį?“ – teiravosi moteris.
Gresia baudos ir iki 600 eurų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas pabrėžė, kad laiptinė yra pagrindinis ir dažnai vienintelis žmonių evakuacijos kelias iš pastatų.
Taigi, yra labai svarbu, kad laiptine būtų galima pasinaudoti nelaimės atveju.
Dėl to, anot pašnekovo, bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose ir avariniuose išėjimuose yra draudžiama laikyti tiek degias medžiagas, tiek bet kokius kitus daiktus, kurie gali trukdyti žmonių evakavimuisi gaisro atveju bet kuriuo paros metu.
Departamento atstovas skaičiavo, kad 2024 m. daugiabučiuose namuose kilo 572 gaisrai, 2023 m. – 618 gaisrų.
O dažniausios tokių gaisrų daugiabučiuose namuose priežastys yra neatsargus žmogaus elgesys ir elektros įrenginių ar instaliacijos gedimai.
„Už gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus gyventojams gali grėsti administracinė nuobauda nuo 10 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų.
Nuobaudos dydis priklauso nuo nusižengimą sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių“, – nurodė A. Gudžiauskas, kuris negalėjo išskirti, kiek asmenų buvo nubausta būtent už laiptinėse laikomus daiktus.
Už vieną kaimyną moka visi?
Namų administravimu užsiimančios bendrovės „Civinity namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas nurodė, kad dėl laiptinėje laikomų daiktų gyventojai gali kreiptis ir į daugiabučio administratorių.
Tokiu atveju, jeigu yra žinomas konkretus daiktų savininkas, administratorius susisiekia su juo ir informuoja, kad reikia pašalinti bendrojo naudojimo patalpose esančius pašalinius daiktus.
Vis tik, kaip aiškino pašnekovas, jei gyventojai iš bendro naudojimo patalpų daiktų nepašalina, administratorius organizuoja šių daiktų išvežimą.
G. Stanišauskas neslėpė, kad už šiuos darbus būna apmokestinami visi tos laiptinės gyventojai, nes administratorius negali nustatyti, kuriam buto savininkui priklauso daiktai.
„Jeigu pats daiktų savininkas kreipiasi į mus ir nurodo, kad tai – jo daiktai, tuomet taip, mes galime apmokestinti tik tą butą dėl daiktų pašalinimo. Tačiau taip nutinka retai.
Dažniausiai niekas nepripažįsta, kieno yra nenaudojami daiktai, palikti bendro naudojimo patalpose. Įrodyti, kad tai yra būtent kažkurio buto daiktai, mes galimybių neturime, o pasikliauti vien kelių gyventojų žodine informacija negalime“, – komentavo „Civinity namai“ atstovas.
Jis pasidalijo ir realiu atveju – esą vieno „Civinity namai“ administruojamo daugiabučio gyventoja yra užėmusi bendro naudojimo balkoną ir ten sandėliuoja savo asmeninius daiktus.
„Į bendro naudojimo balkoną niekas kitas patekti negali, nes gyventoja yra uždėjusi spyną ir kategoriškai atsisako įleisti bei pašalinti daiktus.
Taip pat yra gautas raštiškas gyventojų skundas dėl šios situacijos. Šiuo metu problema yra sprendžiama, ir greičiausiai viskas baigsis teisminiu keliu“, – pasakojo atstovas.
Įspėja dėl patikrinimų ir rūsiuose laikomų daiktų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas atskleidė, kad apie gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus yra sužinoma arba gavus gyventojų pranešimus, skundus, arba atliekant gyvenamųjų namų patikrinimus:
„Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai planine tvarka tikrina aukštesnių kaip 10 aukštų daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpas.“
A. Gudžiauskas primena, kad daugiabučiuose negali būti rakinami holai, bendrojo naudojimo koridoriai ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų durys bei liukai.
O „Civinity namai“ atstovas pridūrė, kad bendrojo naudojimo palėpės turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, kad juos būtų galima paimti bet kuriuo paros metu.
Departamento atstovas pripažino, kad, nors rūsiuose esantys sandėliukai yra skirti daiktams laikyti, ten yra draudžiami pavojingi daiktai ar medžiagos.
Pvz.: suslėgtųjų dujų balionai, kitos pavojingos medžiagos ir preparatai, kurie sprogsta ar dega sąveikaudami su vandeniu, deguonimi ar viena su kita ir išskiria nuodingus produktus.
„Taip pat rūsiuose galioja tas pats principas – evakuacijos keliai ir praėjimai turi būti laisvi ir neužkrauti daiktais, trukdančiais žmonių evakuacijai“, – pridūrė departamento atstovas.
G. Stanišauskas papildė, kad degias medžiagas ir degius skysčius yra draudžiama laikyti ir palėpėse.
O balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo yra draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, nebent gamintojo naudojimo instrukcija numato kitaip.
