Pelargonijas dažniausiai pavyksta išlaikyti per žiemą, kai vazonas perkeliamas į namus ir laikomas ant palangės. Pasak specialistės, anksčiau pelargonijos buvo laikomos naminėmis, „močiučių“ gėlėmis, tačiau šiais laikais yra daugybė jų veislių, o didžioji dalis jaunimo renkasi svyrančias pelargonijas.
Atrado netikėtą pelargonijų išlaikymo būdą
„Išlaikyti jas galima labai paprastai – rudens metu galima jas šiek tiek apsikarpyti ir įnešti į patalpą su loveliais ar vazonais. Reikia nešti į tokią patalpą, kurioje temperatūra būtų vėsesnė, bet laikytųsi nuo +10 iki +15. Tokia temperatūra, kurioje augalas galėtų ramiai peržiemoti ir nevykdyti jokios vegetacijos“, – pažymi S. Stanislavičė.
Be to, pelargonijoms tinka net ir ne visiškai šviesi patalpa. Kadangi žiemos metu yra mažai saulės, vegetacija ir fotosintezė nevyks, bet svarbu pasirinkti vėsią patalpą, kurioje pelargonijos galėtų puikiai peržiemoti.
Sodininkystės specialistė pasidalijo dar vienu būdu, kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą. Ji teigė pati atradusi visai netikėtą metodą, kuris padeda išsaugoti šiuos augalus.
„Aš visai netyčia išsaugojau pelargonijų šaknis šiukšlių maišuose. Mano netikėtas atradimas įvyko, kai supratau, kad žmonės rudenį kasa jurginų šaknis ir laiko jas temperatūroje, kuri nekrenta žemiau nulio. Tokiu būdu jurginų šaknys puikiai peržiemoja ir gali būti panaudotos kitais metais.
Vienais metais nusprendžiau kartu su jurginų šaknimis išsaugoti ir pelargonijų šaknis. Rudenį, kai prasidėjo lengvos šalnos, pašalinau pelargonijų antžeminę dalį, išroviau šaknis su žemėmis ir sudėjau jas į paprastą šiukšlių maišą. Išleidusi kuo daugiau oro, maišą užrišau ir nunešiau šalia jurginų į sandėlį, kuriame buvo apie +2 laipsnius šilumos“, – atskleidžia moteris.
Specialistė pripažino, kad tai buvo eksperimentas, kurio sėkmės ji iš anksto nežinojo, tačiau nusprendė pabandyti. Rezultatas buvo sėkmingas – pavasarį ji prisiminė apie pelargonijų šaknis, pasodino jas tiesiai į gėlyną, ir jos puikiai sužaliavo, pelargonijų krūmai tapo vešlūs ir stiprūs.
„Pelargonijų šaknis prisiminiau, kai sodinau jurginus. Pavasarį, gegužės 1 d., atidariau maišus ir pastebėjau, kad šaknys buvo šiek tiek apipelijusios, ir nežinojau, ko tikėtis.
Vis dėlto, jas apdorojau švelniu kalio permanganato tirpalu ir pasodinau tiesiai į gėlyną, kaip ir jurginus. Po to pradėjau šį metodą taikyti ir kitoms pelargonijų veislėms, kurias norėjau išlaikyti kitam sezonui, ir su laiku pradėjau tobulėti“, – pasakoja S. Stanislavičė.
Taip auginti ėmė ir kiti
Sodininkystės specialistė pasakoja, kad beruošdama pelargonijų šaknis žiemai, ji nuskabė lapus ir viršutinius stiebus, o nuopjovas dezinfekavo pelenais, kad puvinys neįeitų į pelargonijos šaknį tuo laikotarpiu, kai pelargonija bus sandėliuojama.
„Stengiausi, kad ištrauktos iš vazonų pelargonijų šaknys nebūtų visiškai sausos, nes sausos šaknys žiemą neišsilaiko ir išdžiūva. Taip pat atidžiai žiūrėjau, kad šaknys nebūtų per drėgnos, nes, kaip ir jurginų atveju, drėgmė garantuotų puvinį, dėl kurio pelargonijos supūtų net ir idealiomis laikymo sąlygomis esant mano minėtame maiše“, – sako ji.
Moteris priduria, kad toks laikymo būdas pasiteisina apie 80 proc., tačiau tai nėra šimtaprocentinis pelargonijų išsaugojimo metodas. Kai kurios šakelės gali būti stipresnės, o kitos per sausos ar per drėgnos, todėl visiškai išsaugoti šaknų šiuo būdu ne visada pavyksta.
„Žinau, kad kai kurie, po tokio metodo pasidalijimo socialiniuose tinkluose, bandė pakoreguoti šaknų laikymą ir darė paprasčiau: paimamas vazonas su pelargonija, nupjaunama antžeminė dalis, nuopjovos dezinfekuojamos pelenais, šiek tiek pridengiama plėvele, ir visas vazonas su žemėmis nešamas į rūsį, kur temperatūra yra nuo nulio iki plius dviejų laipsnių“, – dalijasi specialistė.
Pasak jos, žmonės, išbandę šį metodą, reguliariai tikrindavo augalą, ir pastebėję, kad žemė išdžiūvusi, švelniai ją sudrėkindavo: „Šis variantas yra šimtaprocentinis, nes šaknys būna apsaugotos, nes jų nei perdžiovinsi, nei perlaikysi, viskas vyksta saikingai. Tai aktualu, kai norisi išlaikyti įmantrias veisles“.
Sodininkystės specialistė pataria laikyti pelargonijų šaknis tamsoje, nes tada šaknys nepažaliuos ir nepradės gyventi, vegetuoti. Jeigu šaknys pradeda leisti daigelius, reikia suprasti, kad didėja patalpos temperatūra ir augalas jaučia, kad ateina pavasaris ir gali pradėti ruoštis augimui.
„Pamačius šviesius dygliukus, reikia augalą pernešti į vėsesnę temperatūrą arba nešti į šviesą, tegul būna vėsesnė patalpa, tegul ūgliai pradeda žaliuoti ir augti. Tuomet iš jų galime pasidauginti naujų augalų, įskaitant naujus pelargonijų daigus“, – priduria moteris.
