Viktorija kukliai sako nedaranti jokio žygdarbio, tik padedanti nukreipti norinčius tapti plaukų donorais teisinga linkme, o visą darbą atlieka patys žmonės.
Tačiau socialiniuose tinkluose pradėjusi dalintis informacija ji subūrė gražią bendruomenę, skleidžiančią žinią apie gerą darbą, kuris nieko nekainuoja, o kitiems tampa neįkainojama dovana.
Apie gražią iniciatyvą išgirdo iš kolegės
Pati tauragiškė apie plaukų donorystę prieš porą metų išgirdo iš savo kolegės. Tąkart, nusikirpusi ilgus plaukus per du kartus, ji pasiguodė, kad galėjo tai padaryti vienu kartu ir paaukoti plaukus.
„Perklausiau, apie ką ji kalba, nes nebuvau apie tai girdėjusi, ji papasakojo, kad yra toks dalykas kaip plaukų donorystė, nors pati apie ją kažkur kažkada buvo girdėjusi tik viena ausimi. Pagalvojau: tu nepadarei, aš padarysiu, nes mano plaukai buvo labai ilgi“, – prisimena V. Verpečinskienė.
Tik informacijos apie tokią donorystę ji pasigedo – teko nemažai pasikapstyti ir domėtis. Galiausiai susisiekusi su „Mamų unija“ išsiklausinėjo, kaip tapti donore ir kokius reikalavimus reikia atitikti. Taip sužinojo ir apie „Locks Of Love“ organizaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nusikirpusi plaukus Viktorija nedvejodama išsiuntė juos, o tada susimąstė: kad surinkta informacija nenueitų veltui, pasidalins ja socialiniuose tinkluose ir skleis žinią apie gerą darbą.
Tauragiškė sako radusi nedaug vietų Lietuvoje kurios priima plaukus, vieną jų – „Mamų unija“. Onkologinėmis ligomis sergančius vaikus globojanti organizacija bendradarbiauja su plaukus superkančia organizacija, už tai gauna pinigus, kuriuos skiria vaikų gydymui ir svajonių pildymui.
„Kai bendravau su organizacija, sakė, kad, jeigu reikia, nuperka peruką vaikams, kurie serga onkologinėmis ligomis, bet sakė dar nė karto per tiek metų nereikėjo, nes skatina vaikus priimti save tokius, kokie jie yra ir nesigėdyti savęs“, – šypteli pašnekovė.
Kita organizacija – „Locks of Love“ – įsikūrusi JAV, iš gautų plaukų gamina perukus, kuriuos dovanoja asmenims iki 21 metų, sergantiems ligomis, dėl kurių netenka plaukų. „Lietuvoje nežinau, kad kas nors gamintų perukus būtent tokiems tikslams“, – priduria.
Ragina neišmesti nukirptų plaukų
Reikalavimai, kuriuos reikia atitikti norint tapti plaukų donoru, itin paprasti – nukirptų plaukų ilgis turi būti ne mažesnis nei 35 centimetrai, plaukai turi būti natūralūs, nedažyti, chemiškai netiesinti ar ne garbanoti.
Taip pat plaukai turėtų būti ne žili, nors, kaip pastebi Viktorija, kartais priimami ir žili plaukai – jie naudojami mokymo tikslams, nes iš žilo plauko perukai negaminami.
„Grožio meistrės dažniausiai puikiai žino, kaip viską reikia padaryti – plaukus surišti į uodegėlę arba supinti į kasą, nukirpti, įdėti į užspaudžiamą maišelį ir žmogui belieka pačiam juos išsiųsti.
Plaukai negali būti laikomi ilgiau nei pusę metų, po pusės metų laikoma, kad plaukas tampa nebegyvas ir perukų iš jų pagaminti nepavyksta“, – pasakojo V. Verpečinskienė.
Pradėjusi dalintis informacija socialiniuose tinkluose, Viktorija vis sulaukdavo žinučių su klausimais, kaip ir ką daryti, o paprašiusi nuotraukų sulaukė ne vieno kadro iš žmonių, padariusių gerą darbą.
Jau sunku suskaičiuoti, kiek žmonių prisidėjo prie šios gražios iniciatyvos ir nusikirpę plaukus juos ne išmetė, o padovanojo tiems, kuriems reikia. O kiek dar tokių žmonių nesuskaičiuota, nes ne visi žino apie Viktorijos sukurtą socialinių tinklų puslapį „Plaukų donorystė“, kuriame ji dalijasi istorijomis, nuotraukomis ir dėkoja už gerumą.
Prisideda ir suaugę, ir vaikai
Moteris pasidžiaugia, kad žmonės nelieka abejingi, tačiau pastebi – dažniausiai aukoti plaukus nori vaikai. Kiekvieno jų istorija – ypatinga, o jų gerumas spaudžia širdį.
„Vienas berniukas, 6 ar 7 metų, kaip rašė jo mamytė, specialiai porą metų augino plaukus tam, kad galėtų juos paaukoti sergantiems vaikams. Buvo ir patyčių, kad berniukas ilgomis kasomis, bet jis pasakė, kad tai padarys ir padarė – išsiuntė plaukus.
Vieną mergaitę mama įkalbinėjo nusikirpti plaukus, bet niekaip nepavyko įkalbinti. Parodžius, kad yra toks dalykas kaip plaukų donorystė, mergaitė sutiko vien dėl to, kad ne šiaip sau nusikirps plaukus ir juos išmes ar kažkur pasidės, bet kažkam pagelbės.
Kita mergaitė pati pamatė mokykloje, nežinau, kur, matyt, socialiniuose tinkluose apie plaukų donorystę ir atėjusi mamai pasakė: „Mama, noriu nusikirpti plaukus ir juos paaukoti“. Smagu, kad tai suvienija“, – džiaugiasi moteris.
Tauragiškė neslepia nesitikėjusi, kad daugiausiai prie to prisidės vaikai, manė, tokiam žingsniui dažniau ryšis suaugusieji, vis tik, praktika rodo ką kita:
„Labai smagu, kad tėvai parodo, paskatina. Tai nerealu, kažkas neįtikėtino, kai atsiunčia vaikų nuotraukas. Ir tos šypsenos... Nuotraukose kai kurių akys net žiba, pozuojant su nukirptais plaukais rankose.
Net neabejoju, kad iš tų, kurie atsiuntė nuotraukas, bus ir vaikų, ir suaugusių, kurie dar kartą tai padarys ir vėl sulauksiu nuotraukų. Viena moteris, kuri buvo viena pirmųjų atsiuntusi nuotraukas, kartu su dukra nusikirpo plaukus ir juos paaukojo, šiemet tai padarė jau antrą kartą.“
Vienam smulkmena, kitam – didžiausia dovana
Viktorija sako, kad kiek galės, pati prisidės prie iniciatyvos, nors, kaip juokiasi, jau buvo nusprendusi nebeauginti kasų, mat jos amžiuje nebepritinka, bet tvirtai žino: jei ir nuspręs nebeauginti plaukų, tai darys jos dukra, pratęsianti šią gražią tradiciją.
Didžiausias V. Verpečinskienės tikslas – kuo plačiau paskleisti žinią apie plaukų donorystę ir paraginti prisijungti visus neabejingus, besiruošiančius nusirėžti ilgas kasas, nes toks paprastas veiksmas gali tapti didžiausia dovana.
„Nepamenu, kiek plaukų reikia vienam perukui, jei neklystu, apie 400-450 gramų plaukų, tad mano vienos plaukų tikrai nepakanka perukui, plaukučių labai reikia. Vienaip ar kitaip, ar vaikai sulaukia piniginės pagalbos, ar tiesiogiai peruko, svarbu, kad tai jiems išeina į naudą. Mums kas, mes tik pakeičiame šukuoseną, o kažkam tai – didžiulė pagalba.
Kai pati tai dariau, atrodė, kas čia tokio, juk tik nusikirpau plaukus, kažkur juos išsiunčiau, bet viduje taip smagu, kad kažkam kitam padarai gera“, – su šypsena sako tauragiškė.
