„Paprastai ankstyvą vėžio stadiją apčiuopos būdu nustatyti labai sunku, o jei moteris pati užčiuopia krūtyje guzelį, tai jau bus žymiai vėlesnė vėžio stadija. Kalbant apie profilaktiką, įprastai moterims rekomenduojama kiekvieną mėnesį, nuo pirmos mėnesinių dienos iki dešimtos, kuomet krūtys dar yra ramybės būsenoje, viską apsičiuopti ir pažinti savo krūtis. Tokiu atveju visuomet bus lengviau stebėti vykstančius pokyčius.
Jei moteris pastebi galimus ligos simptomus, nedelsiant būtinai kreiptis į šeimos gydytoją, kadangi šiuo metu visi šeimos gydytojų kabinetai turi echoskopus. Taigi, pirmiausia gydytojas pacientą apžiūri echoskopu ir jei pastebima galima problema, moteris siunčiama į onkologijos klinką, kur atliekami detalesni tyrimai“, – įvardina onkologė.
Faktoriai, lemiantys ligos atsiradimą
Visoms moterims nuo 50 iki 69 metų yra atliekamos nemokamos profilaktinės monogramos ir stebima krūties vėžio rizika. Vis dėlto, jei artimi, pirmos eilės giminaičiai, kaip mama, sesuo ar teta yra sirgusios šia onkologine liga ir jei ji atsirado jaunesniame, nei 50 metų amžiuje, atliekami genetiniai tyrimai net 25-30 metų amžiaus moterims.
„Jei tokių tyrimų metu pasitvirtina, kad BRCA genas, kuris sprendžia krūties vėžio paveldimumą, yra mutavęs, šie tyrimai atliekami ir pacientės seserims ar dukroms. Kadangi tai itin padidina riziką susirgti krūties vėžiu, artimiesiems rekomenduojama tai išsitirti kur kas anksčiau, tuomet yra atliekamos monogramos, echoskopijos bei magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai“, – teigia Nijolė Šatkauskienė.
Anot gydytojos, jei vaikystėje kamavo antsvorio problemos – tai yra vienas iš faktorių, didinančių riziką susirgti krūties vėžiu. Taip pat tam turi įtakos pasyvus gyvenimo būdas, rūkymas, radiacija, nuolatinė psichologinė įtampa, krūties traumos, vėlai prasidėjusios mėnesinės, kuomet yra sutrikusi kiaušidžių funkcija bei kitos ligos. Mityba šioje vietoje irgi svarbi, kadangi dažnas riebaus maisto valgymas, sąlygojantis nutukimo problemas ir medžiagų apykaitos sutrikimus, gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
Kada būtina mastektomija?
Mamogramos – vienas iš tikslingiausių tyrimų, nustatant krūties vėžį. Gydytoja pasakoja, kad jei pacientė yra jauna, toks tyrimo būdas, dėl gausaus liaukinio audinio krūtyje, būtinas derinti ir su echoskopija, kad visi vėžio požymiai ir židiniai būtų matomi tiksliai.
„Dažnai moterims vienas iš labiausiai baimę keliančių krūties vėžio gydymo būdų yra mastektomija, tačiau paprastai ši liga gydoma kompleksiškai ir tai nelaikoma vien tik krūties liga, kadangi serga visas organizmas. Nustačius diagnozę susirenka ne mažiau kaip trijų specialistų komanda ir priklausomai nuo to, kokia yra ligos stadija ir būklė, koks vėžio išplitimo laipsnis, parenkamas adekvatus gydymas.
Jei tai yra labai nedideli pakitimai, pavyzdžiui, pirma vėžio stadija, paprastai gydymas pradedamas nuo krūtį tausojančios operacijos.
Anksčiau, penktame 20 a. dešimtmetyje ir anksčiau krūties vėžio gydymui buvo taikoma vien tik mastektomija, tačiau tai yra labai organizmą žalojančios operacijos ir šiandien jos atliekamos gana retai. Apie gydymo būda, kaip mastektomiją, sprendžiama, kuomet vėžys yra labai išplitęs, kada krūtyje yra itin daug ligos židinių arba jei yra toje vietoje vienas didelis centrinis vėžys.
Visgi, atvejais, kada pirminis auglys yra gana didelis, įprastai prieš tai yra taikoma neoadjuvantinė chemoterapija, kurios metu siekiama, kad auglys sumažėtų, ląstelės taptų kuo neaktyvesnės ir, kad vėliau chirurgui reikėtų pašalinti kuo mažiau krūties“, – aiškina onkologė chemoterapeutė Nijolė Šatkauskienė.
