Sukdama galvą, kaip užkišti miesto biudžete atsivėrusią 15 milijonų litų dydžio skylę, Klaipėdos valdžia pradeda taupyti nuo vaikų, klaipėdiečių kiemų, tačiau nevengia išlaikyti tokių įstaigų, kurių veikla daugelį verčia traukyti pečiais.
Žinia, politikai jau nusprendė sujungti vaikų laisvalaikio klubus ir taip sumažinti jų administravimo išlaidas. Su uostamiesčio politikų palaiminimu, nuo šių metų balandžio jau pradėjo plonėti ir tėvų kišenės - savivaldybė rado vienintelį būdą, kaip garantuoti algas švietimo įstaigų darbuotojams. Nuo pavasario tėvai moka po 35 litus ikimokykinėms įstaigoms už virėjų darbą, o nuo naujų mokslo metų apie 150 litų mokės už mokyklinio amžiaus vaikų prailgintas grupes.
Tuo metu tokiai įstaigai kaip Visuomenės sveikatos biuras, aiškinančiai klaipėdiečiams, kuo raudona šviesoforo spalva skiriasi nuo žalios, iš miesto biudžeto šiemet ramiai buvo atseikėta beveik pusė milijono - 475,6 tūkst. Lt, pernai - dar daugiau - 515 tūkst. Lt.
Eilėje laukia dar viena savivaldybės įsteigta biudžetinė įstaiga - Tautinių bendrijų kultūros centras, kuriam išlaikyti iš miesto biudžeto kasmet turėtų būti nurėžiama po 200-250 tūkst. Lt. Šiemet Vyriausybei taip ir nesuradus 700 tūkst. Lt centro pastato rekonstrukcijai, uostamiesčio savivaldybė tik įregistravo šią įstaigą, buvo patvirtinti jos nuostatai, tačiau kai sudegusi kavinė "Metų laikai" bus pritaikyta tautinių mažumų centrui, miestas įsipareigojo apmokėti jo išlaikymą.
Išlaidauti moko valdžia
Tokio tipo įstaigas "ragų nagų kontoromis" vadinantis Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas mano, jog uostamiesčio valdžia turėjo puikų neūkiškumo mokytoją - aukščiausiąją šalies valdžią.
Anot jo, lietuviams Vyriausybės išlaikymas kainuoja apie 34 mln. Lt, o kontrolės sistema (įvairios audito tarnybos, inspekcijos ir pan.) - apie 24 mln. Lt kasmet.
"Absoliučiai aišku, kad kontrolė negali kainuoti daugiau ar tiek pat, kaip valstybės išlaikymas, tačiau panašu, kad Lietuvoje viskas įmanoma. Pavyzdys - paskaičiuokim, kiek įstaigų kontroliuoja statybų verslą: savivaldybės, apskrities viršininko administracijos, Kultūros paveldo departamentas, Saugomų teritorijų inspekcija, parkų direkcijos, Valstybinė statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos. O ar jos sumažino nelegalių statybų mastus? Kairė nežino, ką daro dešinė - štai kaip dabar yra. Akivaizdus lėšų švaistymas", - konstatavo A. Šulcas.
Jis teigia iki šiol nesuprantąs, kam savivaldybei reikia tokių įstaigų kaip jau minėtas Visuomenės sveikatos biuras, Pedagogų švietimo ir kultūros centras, Klaipėdos miesto sporto centras ir pan., bei mano, kad jų funkcijas galėtų perimti patys valdininkai. Tačiau pastarieji tikina tokių galimybių nematantys.
Akcijoms - šimtai tūkstančių
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro (VSB) steigimui uostamiesčio politikai pritarė 2007 rugpjūčio mėnesį. Iš viso Lietuvoje yra įsteigta apie 30 VSB. Jiems Sveikatos apsaugos ministerija šiemet planuoja skirti apie 4 mln. litų.
Ką šie biurai veikia? Rengia sveikatinimo akcijas. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites VSB specialistės šalia kelių judrių sankryžų vairuotojams ir pėstiesiems dalijo spalvingas skrajutes, primenančias, ką reiškia raudonas, geltonas ir žalias šviesoforo signalai.
Kiek anksčiau VSB darbuotojos lankėsi uostamiesčio darželiuose ir ugdytiniams aiškino, kas bus, jeigu jie kaišios žirkles į elektros tinklą ar liesis prie karšto lygintuvo.
Vėliau mokyklose svėrė pradinių klasių moksleivių kuprines - taip bandė atkreipti dėmesį, kad jos per sunkios, tačiau net ir nustačius, kad jos iš tiesų tokios, niekas nuo to nepasikeitė. Tokie VSB specialisčių pasivaikščiojimai miestiečiams kasmet kainuoja apie pusę milijono litų.
Rezultatai - po dešimtmečių
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius paaiškino, kad VSB steigimo iniciatyvą padiktavo valstybinė politika, o ne pati Klaipėdos miesto savivaldybė.
"VSB tikslai buvo teisingi - visuomenės sveikatinimas, skatinimas gyventi teisingai, sveikai. Ar biuro veiklos rezultatai pateisina investicijas? Tam reikia laiko. Atsakyti į šį klausimą šiandien sudėtinga", - sakė meras.
Anot jo, į biurą buvo perkelti 22 slaugytojų etatai iš uostamiesčio mokymo įstaigų, tad pinigai esą vis tiek būtų panaudoti jei ne VSB, tai slaugytojų darbui mokyklose apmokėti. O likusiai biuro veiklai - tyrimams, akcijoms ir pan. - du trečdaliai lėšų skiriami iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir tik trečdalis - iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto.
Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė teigė neabejojanti tokio biuro nauda, tačiau pripažino, kad šis darbas kiekybiškai ir kokybiškai sunkiai pamatuojamas.
"Kada pamatysime rezultatus? Senosioms Europos šalims prireikė dešimtmečių. Pavyzdžiui, Islandijai prireikė 10 metų tam, kad visuomenė išsivaduotų nuo žalingų įpročių. Mums dabar su šia šalimi nė iš tolo lygintis negalima. Rezultatų norime šiandien ir dabar. Toks trumpalaikių pergalių siekimas visą pasaulį nuvedė į akligatvį. Viena akcija, kaip ir viena piliulė, - negydo. Reikia laiko", - samprotavo valdininkė.
Išlaidauja ar taupo?
Kitoms panašaus pobūdžio įstaigoms savivaldybė atseikėja taip pat įspūdingas sumas, tačiau apie jų funkcijų perėmimą patys valdininkai nesileidžia į kalbas.
Mokytojų kvalifikacijos kėlimo reikalais užsiimančiam Pedagogų švietimo ir kultūros centrui šiemet skirta 395,2 tūkst. Lt.
Švietimo skyriaus vedėją pavaduojanti Virginija Kazakauskienė tikino neabejojanti šio centro veikla ir nauda.
"Centras ir buvo įsteigtas su tikslu sutaupyti pedagogų pinigus. Pagal dabar galiojančią tvarką, mokytojas 5 dienas per metus privalo kelti savo kvalifikaciją. Centras organizuoja kursus ir mokymus Klaipėdoje, o kol jo nebuvo, pedagogai privalėjo važinėtis į Vilnių ir ten mokytis. Nuo rugsėjo mėnesio mokytojai turės dirbti pagal naujas mokymo programas, iki naujų mokslo metų jiems reikės išmokti dirbti pagal jas. Be to, centras užsiima ir kultūrine veikla - mokytojų knygų pristatymu, jų kūrybos vakarus organizuoja", - vardijo V. Kazakauskienė.
Anot jos, vargu ar Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyrius galėtų perimti centro funkcijas - esą ministerija valdininkams krauna vis naujų darbų, kuriuos nudirbti jie vos spėja.
Daugiau dirbti nenori
Dar vienai biudžetinei įstaigai - Klaipėdos miesto sporto centrui šiems metams iš biudžeto buvo skirta 5 mln. 213 tūkst. Lt.
Įstaigos misija - "vykdyti talentingų sportininkų atranką, užtikrinti ir tobulinti mokomąjį treniruočių ir varžybų procesą, ruošiant didelio meistriškumo sportininkus miesto ir šalies rinktinėms. Ugdyti jaunimą kūno kultūros ir sporto vertybių dvasia".
Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius įsitikinęs, kad centro funkcijas perdavus skyriui, būtų padaryta daugiau žalos nei naudos.
"Būtų sujaukta jau nusistovėjusi sistema, tiesiog skiriasi mūsų darbų specifika. Centre sportuoja iki 1000 sportininkų, yra 14 sporto šakų. Mes esame viešojo administravimo įstaiga, o centras - biudžetinė. Gal neįsigilinus į skirtumus atrodo, kad jeigu šios abi įstaigos glaudžiasi po vienu stogu, tai ir dirbti tą patį privalo? Neįsivaizduoju, ar taip būtų galima sutaupyti, bent jau su keletu skyriaus specialistų nepajėgtume tiek aprėpti be papildomų pajėgų. Beje, siekiant sutaupyti, dar 2003 metais trys sporto įstaigos buvo sujungtos į vieną ir tokiu būdu veiklą pradėjo Klaipėdos miesto sporto centras. Iki šiol visi spjaudosi, nes iš viso sutaupymo išėjo šnipštas - sujaukė trenerių darbą, pripainiojo, ir tiek tos naudos", - tvirtino I. Pocius.
Viešosios įstaigos neišsisuks
Iš viso Klaipėdos savivaldybė yra įsteigusi 125 biudžetines įstaigas. Anot savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Aldonos Špučienės, iki šiol diržai buvo veržiami tik papildomo ugdymo, švietimo įstaigoms. Tačiau paaiškėjus, kad miesto biudžetą dar teks apkarpyti, neišvengiamai teks pasverti ir biudžetinių įstaigų veiklą.
Beje, jos jau atsidūrė ir specialios darbo grupės, kuri šį mėnesį Klaipėdos miesto tarybai turės pateikti savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių įstaigų išlaidų optimizavimo planą, akiratyje.
"Pasidomėjus paaiškėjo, kad kai kuriose viešosiose įstaigose jų vadovai uždirbdavo apie 6 tūkst. litų per mėnesį. Kalbame, ar nereikėtų sujungti VšĮ "Jūros šventė" su Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra. Taip pat bus peržiūrimos 2010 metų rėmimo sutartys su įvairiais klubais, tarp jų - ir krepšinio klubu "Neptūnas", - informavo viena iš Klaipėdos savivaldybės "antikrizinio" plano rengėjų Alina Velykienė.
Vaida JUTKONĖ
