Dainora puikiai prisimena, kaip vaikystėje žiemą eidavo su sesėmis ant prūdo. „Man neleisdavo čiuožti, nes būdavau per maža. O sesės turėjo savo pačiūžas, kurios vis vien man būtų didelės. Stebėdavau susiraukusi su ašaromis akyse, kaip sesės darydavo ne itin įmantrius judesiukus, - pasakojo D. Dvarionaitė. - Po kiek laiko, išmaldavau, kad tėtis mane pamokytų čiuožti tomis pačiomis didelėmis sesių pačiūžomis. Tąkart nuplėšiau abi tėčio striukės kišenes, nes bandžiau išsilaikyti nepargriuvusi“.
Dainorai buvo devyneri, kai mama pranešė, kad yra renkama nauja dailiojo čiuožimo vaikų grupė. „Tai buvo kažkas ypatingo... Taip viskas ir prasidėjo: treniruotės, varžybos. Vėliau teko visą tai nutraukti, nes mano tėveliai nebegalėjo sau to leisti. Dailusis čiuožimas tikrai nebuvo pigi sporto šaka. Kažin, ar būčiau pasiekusi aukštumų šioje sporto šakoje. Juk treniruotis pradėjau per vėlai“, - apgailestavo Dainora.
Užsispyrė įrodyti
Prieš tris metus klaipėdietė pastebėjo, kad kultūrizmo ir fitneso varžybose itin daug dėmesio sulaukia bikinio kategorija. „Atsirado daug žinomų veidų, kuriuos socialinėje erdvėje pastebėjau ir aš, - prisimena Dainora. – Tai buvo kažkas ‚‚Vau“. Visos merginos buvo itin gražios, patrauklios, o svarbiausia, moteriškos. Pradėjau domėtis, stebėti fitneso žvaigždes iš viso pasaulio, pamenu iki šiol tą dieną, kai atradau Michelle Lewin fotografijas. Tada ir supratau, aš noriu tokia būti!“
Sudrebėjo Dainoros širdis ir užsiplieskė svajonė - atsistoti ant scenos! „Užsidegiau šiuo noru, sulaukiau nemažai neigiamų reakcijų, viena jų buvo „Tu gal kvaila, pažiūrėk, kaip tu atrodai, tu gi niekada nestovėsi scenoje“, - prisiminė atletė. - Neturėjau jokio palaikymo. Buvau viena. Užsispyriau visiems įrodyti, kad aš tai galiu“.
Sporto klube Dainora lankydavosi nuo ankstyvos paauglystės. „Normalu, norėjau atsikratyti nereikalingų kilogramų. Aš niekada nebuvau liekna, visada turėjau nemažai riebaliuko, buvau tikrai apvali. Pasvajodavau ir aš apie, tą presą“, - nusijuokė mergina.
Siekia tobulumo
„Pagal zodiaką esu avinas, todėl charakteris mano ne iš lengvųjų, - prisipažino Dainora. - Jei kažko labai noriu, galiu labai stipriai užsispirti ir atiduoti viską, kad tai gaučiau. Atkaklumas, manau, yra mano stiprybė, siekiu savo svajonės ir stengiuosi laikytis iš paskutiniųjų jėgų. Turėjau problemų su valia, myliu maistą, esu saldumynų „maniakas“.
Pradžioje D. Dvarionaitei būdavo sunku laikytis griežto mitybos režimo. „Tai man buvo nauja. Buvo sunku, tačiau dabar žinau, ko siekiu, ir suprantu, kad geros fizinės formos su bandelėmis tikrai nepasidarysiu, - teigia Dainora. - Kai jau su mityba darosi labai sunku, mėgstu kepti artimiesiems pyragus bei daryti tortus. Atrodo keista ir daugelis klausia, kaip aš iškenčiu. Atsakymo neturiu, tai tiesiog man padeda. Noriu, kad kiti pavalgytų už mane skaniai“.
Dainora puikiai prisimena pirmąsias savo bikinio varžybas. „Aišku, buvo šokas. Daug akių nukreipta tik į tave ir begalė šviesų! Dar iki šiol pamenu, kad taip stipriai laikiau įtempusi kojas, kad net po kojų treniruotės tiek nebuvo skaudėjusios, - prisiminusi juokėsi ji. - Per pastaruosius metus bikini kategorija itin stipriai progresavo, o tai reikalauja daug darbo. Didėja konkurencija. Mano nuomonė, būk geriausias iš daug dalyvių, o ne iš kelių. Nėra, ko bijoti. Mano tikslas yra dirbti ir siekti savo tobulumo!“
Sportas - kaifas
Paklausta, kiek šiame sporte lemia psichologija, Dainora atvira: „Visas nusiteikimas ir požiūris daro įtaka absoliučiai viskam“.
„Vieni į sceną eina kaip į karo lauką, nebemąstydami apie nieką, su nervais, ištroškę tik vieno - pergalės! O aš manau, kad išeidamas į sceną turi pamiršti viską ir pasimėgauti ta akimirka, kurios taip ilgai laukei, nesvarbu, kad liksi paskutinis. Juk tu darei tai dėl savęs, ne dėl kitų. Ir tu jau esi laimėtojas, nes nugalėjai save!“ – sako sportininkė.
Ji prisipažino, kad įvairiausių emocijų būna netgi sportuojant. „Esu ašarą išspaudusi iš laimės sporto salėje per nugaros treniruotę. Nes supratau, jog esu laiminga, kad ruošiuosi varžyboms ir jaučiu tokį kaifą sportuodama, - sakė Dainora. – Tai yra mano narkotikas. Aš dievinu tai, ką darau. Linkiu kiekvienam atrasti savo vietą. Man pavyko“.
