„Ji buvo mano geriausia draugė, bet netekome jos dėl Kauno medikų aplaidumo ir nekompetencijos“, – drąsiai tvirtina Roberta ir dalijasi itin jautria ir tragiška savo mamos ligos istorija.
Savo ruožtu LSMU Kauno ligoninė, į kurią buvo atvežta Nijolė, pradėjo vidinį tyrimą, o Kauno klinikos apgailestauja dėl susidariusios situacijos.
Buvo visiškai sveika
Kaip pasakoja mamos netekusi Roberta, jos širdyje – didžiulis skausmas, sielvartas sieloje ir kūne, nerimas, baimė ir milijonas klausimų mintyse.
„Mes svarstome, ką padarėme ir ko nepadarėme, kas nutiko ir už ką visa tai. Tų atsakymų – nėra.
Yra tik vienas – kodėl medikai neatliko reikiamų tyrimų, kurie galėjo išgelbėti mamos gyvybę? Ji iki šiol buvo puikios sveikatos, o dažnas sakydavo, kad ji ne mano mama, o sesuo – pilna gyvybės, jėgų, entuziazmo, šviesos, meilės ir šilumos“, – sako Roberta.
Paskutinį kartą su savo mama, kuri buvo ligoninėje, dukra šnekėjosi gegužės 19-ąją: „Paskutinį kartą su mama pakalbėjau telefonu ir pasidžiaugiau, kad jaučiasi visai neblogai. Turėjo temperatūros, spaudimas vis kildavo, tačiau sutarėme, kad susitiksime.“
Viskas prasidėjo nuo kalmaro
Istorija prasidėjo vakarienės metu. „Gegužės 10-ąją mama suvalgė kalmarą, o jo uodegėlė įstrigo tardantyje.
Ji ėmė justi nemalonius pojūčius, iškrapštė gabaliuką, išsivalė dantis, tačiau skausmas ėmė plisti į žandikaulį, sakė, kad skauda dantis, smilkinius, smaugia gerklę, nutirpsta ranka, mirga akyse, silpna, jaučia kylantį spaudimą.
Iškvietėme greitąją, mama buvo išvežta į LSMU Kauno ligoninę, nes įtarimas – alerginė reakcija. Jai buvo suleisti vaistai nuo skausmo, tačiau skausmas plito į krūtinę, buvo tiriamas kraujas, atlikta elektrokardiograma.
Kraujospūdis ženkliai krito, pulsas irgi. Daktarai atmetė alergiją, ieškojo priežasties, kodėl juntamas smaugimas gerklėje, skausmas krūtinėje.
Mamai buvo suleisti vaistai nuo skausmo, taip pat raminamieji, lašelinės, bandė atstatyti organizmą. Vėliau mamai atlikta plaučių tomografija, tačiau ir ten pakitimų nepastebėta“, – prisimena mamą palaidojusi Roberta.
Nustebino gydytojo žodžiai
R. Liubinskaitė prisimena, kad priėmimo skyriuje prašė medikų nedelsti ir kviesti savo sričių specialistus – otorinolaringologą, gastroenterologą, kardiologą ir endokrinologą, tačiau buvo atsakyta, jog šių specialistų tikrai nereikia, užteks laukti tyrimo atsakymų.
„Aš priėmimo skyriaus gydytojui tada gražiuoju bandžiau paaiškinti, kad skausmas ir smaugimas gerklėje, kuris plinta į krūtinę, nugarą, gali būti susijęs su skydliauke, o gal stemplės uždegimas, tačiau atsakymas buvo griežtas – „ne“.
Valandos kapsi, kraujo tyrimų rezultatų vis dar nėra, spaudimo niekas nematuoja, mama silpsta sėdėdama ant kėdės, ašaros bėga kaip pupos iš skausmo ir smaugimo.
Jaunas daktaras šaltu veidu mane išklausęs sugebėjo pasakyt tik vieną: „Jūs ne mums sakykit, o kreipkitės į ministeriją. Jūs visi mums viską sakot, rėkiat, bet niekas nesikreipiat į ministeriją, tai niekas ir nesikeičia“.
Žmogaus sveikata, gyvybė gali kabėti ant plauko, tačiau, pasirodo, prieš važiuojant į ligoninę reikia pirmiausia kreiptis į ministeriją, o tik tada tikėtis medikų pagalbos“, – neslepia apmaudo moteris.
Įtarė panikos atakas
Atėjęs otolaringologas nerado jokių pakitimų, todėl teko laukti toliau: „Skausmai stiprėjo, mamos savijauta prastėjo, ašaros kapsi, mano galvoje tik maldos.
Netrukus atlikti kraujo tyrimai parodė, kad juose – viskas tobula, jokių pakitimų nėra. Medikai ėmė mamai įtarinėti panikos atakas, kurios gali iššaukti smaugimą, skausmą, todėl mama buvo paguldyta į trumpalaikio gydymo skyrių tolimesniems tyrimams, širdies stebėjimui. Apėmė ir džiaugsmas, ir palengvėjimas.
Savijauta kiek pagerėjo, tačiau paskutinę dieną paimtas kraujas parodė mamai infekciją. Gydytojai skyrė antibiotikų ir išsiuntė gydytis į namus.“
Vėl paguldė į ligoninę
Deja, namuose situacija negerėjo. Po kelių dienų mamai teko lankytis pas šeimos gydytoją dėl tolimesnių tyrimų – kraujospūdis laikėsi apie 190, atsirado 37.5 siekianti temperatūra.
„Deja, temperatūra nekrinta ir kitą dieną, atsiranda vėl skausmas, smaugimas gerklėme.
Greitosios planas vežti į ligoninę, patiksliname, kad vežtų į Kauno klinikas, nes mama ten gulėjo 3 dienas, ir kad gydytoja išleisdama namo sakė grįžti, jei situacija pablogės.
Greitoji tikina, kad klinikos užgrūstos, kad tai nėra sunkios būklės pacientas, todėl nėra reikalo ten vežti, nes vežtų į tą salę, kurioje praleidome dvi dienas po 6-8 val., todėl siūlo vežti į 2-ąją ligoninę.
Dar patikina, kad dirba nuostabi daktarė, kuri tikrai žino, ką daro, išmano savo darbą. Mus įtikino. Ligoninėje mamai buvo paimtas kraujas, paguldyta laukti tyrimo rezultato ir sekti būklę. Kraujas parodė infekciją, šviečiami plaučiai, tiriamas šlapimas.
Vis dar laukiam tyrimų atsakymo dėl plaučių, aplink žmonės tiesiog dejuoja iš skausmo, kažkas jau nutilo, nei žodžio neprataria, situacija kraupi, bet apie tai nesiplėsiu, ką mačiau savo akimis, o mes dar kantriai laukiam.
18:30 mama, netekusi kantrybės, eina pati ieškoti daktarės, o daktarės jau nėra, išėjo namo, o kur kita daktarė tada? Ji valgo atėjus į pamainą.
Mama klausia, tai kiek reikės dar laukti tų atsakymų, seselės pačios nustebusios, kad tiek ilgai laukiam ir nuramina, kad tuoj ateis daktarė ir viską paaiškins.
Atėjusiai gydytojai mama viską paaiškino, netrukus atėjo seselė, suleido vaistų nuo skausmo ir raminamųjų. 20:30 ateina daktarė ir sako, kad mamai plaučių uždegimas. Gripas ir COVID infekcija atmesta.
Vis tik aš pati išrašuose pastebėjau, kad širdies skersmuo padidėjęs į kairę, aorta paplitusi, tačiau medikai sako, kad čia – normalu.“
Rado sukniubusią vonioje
Kai paskutinį kartą Roberta kalbėjosi su mama, ji dukrą patikino, kad jaučiasi šiek tiek geriau. Deja, tai buvo paskutinis pokalbis. Netrukus Roberta su seserimi sužinojo, kad mamos gyvybė užgeso.
„Kai mama nekėlė ragelio, mes galvojome, kad ji užmigo. Taip, užmigo, tik amžinu miegu. 14.30 sesė rado mamą sukniubusią vonioje. Pagrindinė mirties priežastis – širdies tamponada krauju.
Dabar suprantame, kad turėjome tapti medikais pačios, kad išgelbėti mamai gyvybę, nes medikai nesusivokė padaryti paprasto tyrimo – širdies echoskopijos.
Kraujas, šlapimas, burna, stemplė, skrandis, plaučiai, pilvas ištirta, bet širdis ne iki galo. Kodėl medikai susivokė daryti kardiogramą, dėti holterį, bet nesusivokė padaryti echoskopijos? Kodėl jie išrašuose įrašė tik kaip rekomendaciją? Kodėl rekomendavote, bet nė vienas nedarėt?
Jei mes būtume medikai, ir būtume žinoję, kad širdies echoskopija, ne kardiograma, ne holteris, o echoskopija būtų parodžius esminę mamos mirties priežastį, šiandien mama būtų gyva. Mes netekome mamos – velniop tokią sveikatos sistemą!“, – dalijosi pašnekovė.
Apgailestauja dėl mirties
Savo ruožtu Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas nuoširdžiai užjaučia šeimą ir artimuosius dėl netikėtai mirusio brangaus žmogaus, imamasi atitinkamų veiksmų:
„Siekiant išanalizuoti visą pacientės diagnostikos ir gydymo Kauno klinikose kelią, artimiausiu metu bus atliekamas klinikinio atvejo išplėstinis aptarimas – patologoanatominė konferencija.
Po jos išvadų galėsime detaliau atsakyti į visus Jūsų užduotus klausimus. Klinikinio aptarimo metu su skirtingų sričių medikais bus aptariami medicininės literatūros duomenys, pacientei teiktos paslaugos, vertinami atlikti diagnostiniai tyrimai ir konsultacijos ne tik mūsų įstaigoje, bet ir kitoje ligoninėje bei kita prieinama informacija.
Vienas iš pagrindinių aortos atsisluoksniavimo rizikos veiksnių – padidėjęs kraujospūdis. Liga dažniau diagnozuojama vyrams nei moterims (65 ir 35 proc.), tačiau moterims aortos atsisluoksniavimas įvyksta vyresniame amžiuje, vidutiniškai 67-aisiais gyvenimo metais, o vyrams – 60-ies. Ūminių aortinių sindromų metu pažeidžiama aortos sienelė.
Net aortos plyšimui įvykus medikų akivaizdoje, mirštamumas siekia iki 60 procentų. Aortos atsisluoksniavimo ar plyšimo metu 80-90 procentų pacientų skundžiasi labai stipriu krūtinės skausmu, plėšiančio, aštraus pobūdžio.
Diagnozei nustatyti atliekamas širdies echoskopinis tyrimas arba dar tikslesnis tyrimas – kompiuterinė tomografija su angiografija. Aortos plyšimas – tai staigi ir ūmi mirties priežastis, galinti sukelti mirtį per 2-4 valandas, atsiradus simptomams.
Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta, kad Skubios pagalbos skyriuje pagalba gali būti teikiama iki 24 valandų.
Toks laikas reikalingas, kai diagnozė yra neaiški ir reikia sekti būklę, kartoti tyrimus dinamikoje. Tyrimo atlikimas laboratorijoje užtrunka apie 1-2 valandas. Remiantis tarptautinėmis gairėmis, atliekant tyrimus, kartais tenka išlaikyti tam tikrą laiko tarpą, pavyzdžiui, 3 ar 6 valandas, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad laukimo laikas – ilgas, tačiau tuo metu vis tiek vyksta diagnostika ir gydymas.“
