Šiuos žodžius T. Yankelevich pasakė Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro organizuotoje konferencijoje „Hidden Wounds of War. Trauma, Healing and Recovery among Ukrainian veterans“.
Tai jau keturiolikta tarptautinė Sacharovo konferencija – šį kartą daugiausiai dėmesio skirta Ukrainos karo veteranų problemoms, kuriems grįžus iš karo zonos, neretai sunku prisitaikyti prie civilinio gyvenimo.
O tokia pasirinkta tematika nestebina, mat Andrejus Sacharovas, kurio vardu pavadinta konferencija – vienas žinomiausių rusų disidentų. Žinomas sovietinės branduolinės fizikos atstovas 1950-ųjų pabaigoje pasuko link aktyvizmo, susirūpinęs savo darbo moralinėmis ir politinėmis pasekmėmis. Šeštame XX amžiaus dešimtmetyje A. Sacharovas pasisakė prieš branduolinio arsenalo didinimą, vėliau jis siūlė JAV ir Sovietų sąjungoje atsisakyti vystyti priešraketinę gynybą.
Vėliau A. Sacharovas protestavo prieš sovietų įsiveržimą į Afganistaną 1979 metais, tapo žinomu opozicionieriumi. 1973 m. A. Sacharovas buvo nominuotas nobelio premijai, o 1975 m. ją laimėjo, tačiau jam nebuvo leista išvykti į premijų įteikimo ceremoniją.
Tatjana Yankelevich – Sacharovo mintys aktualios ir šiandien
Savo kalbą Tatjana Yankelevich pradėjo paminėdama, jog Andrejų Sacharovą prisimena tik teigiamai – anot jos, A. Sacharovas, kaip ir visi kiti sovietmečio gyventojai galėjo pasirinkti garsiai kalbėti apie problemas, arba sėdėti nuošalyje. Ir jis pasirinko veikti.
Kalbėdama apie opoziciją Rusijoje, Tatjana paminėjo kelias nevalstybines institucijas – Andrejaus Sacharovo centrą, bei žmogaus teisių grupę „Memorial“.
Sacharovo centrą Putino režimas uždarė 2023 m. rugpjūtį – tada Maskvos miesto teismas nusprendė uždaryti šį centrą, to pareikalavus teisingumo ministerijai.
Na, o „Memorial“ aktyvistų grupė dar veikia, tačiau, dar praėjusių metų kovą, Rusijos valdžios institucijos atliko kratas kelių žmogaus teisių aktyvistų ir istorikų namuose, o vienas iš grupės lyderių, Olegas Orlovas, šiuo metu yra įkalintas.
„Dėl istorinės tiesos ieškojimo jie tapo pasipriešinimo smurtui centrais“, – kalbėjo T. Yankelevich, komentuodama žmogaus teisių aktyvistų ir istorikų persekiojimą.
T. Yankelevich teigė, jog diktatoriams nėra priimtina istorinė tiesa, o „Memorial“ skatino diskusijas aktualiausiais klausimais. Disidentė taip pat kritikavo Putino paskelbtą karą prieš istorinę tiesą.
„Rusai nežino apie savo istorinę praeitį – Stalino nusikaltimus, KGB persekiojimą. Putino vadovavimo laikotarpiu buvo uždaryti archyvai, redaguotos istorijos knygos. Visos šalies istorinė atmintis buvo išplėšta“, – apgailestavo disidentė.
„Kai nėra suvokiama savavališka sovietinė teisinė sistema, tuomet nėra suvokiami ir teisinės valstybės pagrindai. Ir tuomet rusams lengviau priimti policinę valstybę“, – pridūrė T. Yankelevich.
T. Yankelevich papasakojo ir vieną asmenišką istoriją, nutikusią per A. Sacharovo laidotuves.
„Per Sacharovo laidotuves, Mikhailas Gorbačiovas atsisuko į Sacharovo motiną ir paklausė, ką jis turėtų padaryti Rusijai. Ji pasakė M. Gorbačiovui, kad jis turėtų įregistruoti „Memorial“ organizaciją. Po 30 metų matome visišką pilietinės visuomenės ramsčio sunaikinimą“, – teigė disidentė.
Disidentė taip pat pabrėžė, jog pats A. Sacharovas sovietmečiu kalbėjo apie mirties bausmės panaikinimą – jis suprato, jog leidžiant vykdyti mirties bausme, per daug galios suteikiama sovietų valdžiai. T. Yankelevich vertinimu, šios A. Sacharovo išsakytos mintys kaip niekad aktualios šiandien.
Istorikas Timothy Garton Ash – tai karas prieš melą
„Tai ne tik karas prieš Rusijos kariuomenę, tai taip pat karas prieš melą, didelį melą ir mažus melus, kurie palaiko „didžiojo melo“ apgaulę“, – taip išsireiškė britų istorikas Timothy Garton Ash, kalbėdamas apie ukrainiečių pergalės svarbą.
Konferencijoje dalyvavęs vienuolikos knygų autorius, bei Oksfordo universiteto profesorius teigė, jog šiuo metu Vakarų Europos lyderiai netiki Ukrainos pergale ir savo tikslus įvardija kukliai: svarbiausia – nepralaimėti.
„Už šią „nepralaimėjimo“ formuluotę ukrainiečiai moka krauju. Turime aiškiai suprasti, kad mūsų tikslas yra pergalė, o ne tik „nepralaimėjimas“, – pabrėžė istorikas.
Tiesa, anot T. Garton Ash, vienu aspektu Ukraina jau nugalėjo.
„Yra viena pergalė, kurią jau iškovojo Ukraina – jos pripažinimą suverenia tauta. Tai nebuvo akivaizdu net 2022 m.
Įrašas apie Ukrainą “Britannica” enciklopedijoje ilgą laiką sudarė tik 5 eilutes teksto – tiek apie Ukrainą pasauliniu mastu buvo žinoma prieš 100 metų“, – pasakojo profesorius.
Istorikas pastebėjo, jog 1989 m., sugriuvus Sovietų Sąjungai, Vakarų valstybės nusprendė plėsti tarptautinę liberalią tvarką. Tad anot istoriko, Ukraina būti remti iki pergalės – kitu atveju kils skepticizmo ir pačiai liberaliai tvarkai.
Anot profesoriaus, iš atliktų apklausų duomenų galima matyti, jog respondentai, sakantys, kad Rusija laimės karą, taip pat mano, jog Europos Sąjunga subyrės per ateinančius 20 metų.
„Mūsų pačių reputacija pastatyta ant kortos“, – kalbėjo T. Garton Ash.
Mokslininko nuomone, būtų klaidinga svarstyti ir paliaubų, ar kitokio susitarimo opciją.
„Suderintas susitarimas arba paliaubos būtų tik pauzė kitam agresijos etapui.
Reikia teikti daugiau oro gynybos, daugiau amunicijos, daugiau oro gynybos“, – teigė istorikas.
Praėjusių metų kovą, Tarpautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį Putinui, dėl vykdomų karo nusikaltimų Ukrainoje. Tiesa, daugelis apžvalgininkų pastebėjo, jog tikimybė, kad Putinas tokiu būdu bus sulaikytas – itin menka.
„Prie realaus teisingumo triumfo šis arešto orderis, ko gero, priartina ne daugiau negu šis užrašas ant Vilniaus savivaldybės. Ar teisingumas triumfuos, ir toliau priklauso tik nuo karo baigties“, – tuo metu savo “Facebook” paskyroje rašė analitikas Marius Laurinavičius.
O štai T. Garton Ash mano, jog visiškai atmesti Putino sulaikymo galimybės negalima.
„Tai yra geriausiai dokumentuotas karas istorijoje, kas bus svarbu teisminiams procesams po karo.
Aš neatmesčiau tokios galimybės, juk Slobodanas Miloševičius mirė Hagoje“, – kalbėjo istorikas, paminėdamas buvusį Serbijos prezidentą, Hagos nuteistą už karo nusikaltimus.
Žilvinas Tomkus – pagalba Ukrainai tęsis ir karui pasibaigus
Vienas iš nedaugelio konferencijoje dalyvavusių lietuvių – Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. Tardamas žodį, viceministras patikino, jog Ukraina gali tikėtis Lietuvos pagalbos ir po karo pabaigos. Anot viceministro, Ukraina šiuo metu kovoja ne tik už savo, bet ir Lietuvos ir visos Europos ateitį, be to, teikiama pagalba leis karą užbaigti greičiau.
„Ukraina susidurs su institucijų atkūrimo, ekonominiais, kitais iššūkiais. Parama Ukrainai negali baigtis pasibaigus karui. Kalbu apie mūsų ilgalaikį įsipareigojimą, pagalbą atstatant Ukrainą“, – kalbėjo viceministras.
