Specialisto teigimu, pirmas dalykas, kurį turėtų padaryti į miestą atvykę naujakuriai – pasikartoti taisykles. „Siūlyčiau pasikartoti taisykles, nes galbūt atvykusieji iš kitų miestelių primiršta, kad Vilniuje sankryžos kitokios, didesnės, daugiau šviesoforų, daugiau eismo ypatumų, viešojo transporto juostų, ko nėra, tarkime, Panevėžyje ar Šiauliuose, ar yra mažiau. Svarbu mokėti tinkamai elgtis tokiose vietose“, – tvirtino A. Pakėnas.
Tačiau, anot eksperto, to, žinoma, negana. Taip pat svarbu susipažinti su miestu, įvertinti savo kasdienius maršrutus, deramai planuoti laiką, kad netektų skubėti važiuojant ir statyti kitų į pavojų.
„Naujai atvykęs mieste iš pradžių pavažinėčiau šiek tiek lėčiau, pasižiūrėčiau, kokia iš tiesų situacija: svarbu pasiskaičiuoti kelionių laikus, maršrutus pasižiūrėti, galbūt pasivažinėti daugiau po miestą. Tai daryti galima, kai mažesnis eismas, labai vėlai vakare, sekmadienį. Pravartu susipažinti su miestu, kur kokios gatvės, kur pagrindiniai traukos taškai, arba, tarkime, kaip nuvažiuoti iš savo gyvenamosios vietos iki studijų vietos ir panašiai.
Svarbu pažiūrėti, kokį maršrutą geriausia rinktis, kiek laiko jis galimai užims. Omenyje reikia turėti ir kamščius, kad paskui nereikėtų lėkti, vėluoti į paskaitas. Geriau skaičiuoti laiką, kiek iš tiesų užtruks kelionė, nei būti labai optimistišku. Galbūt mažesniame miestelyje pasiseka 5 kilometrus nuvažiuoti per 5 minutes, o Vilniuje 5 kilometrus važiuoti gali tekti ir 40 minučių. Tačiau, žinoma, jeigu žmogus normalus, mąstantis, visa tai jam nesukels daug iššūkių“, – svarstė specialistas.
Kokias avarines situacijas dažniausiai sukelia nepatyrę vairuotojai?
„Tarp dažniausiai sukeliamų avarinių situacijų patenka neteisingas rikiavimasis, nes ką tik atvykęs jaunimas nepažįsta miesto. Taigi, būna privažiuoja vietą, kurioje staiga supranta, kad nesusivokė laiku pasukti, tuomet būna vėlu, tačiau jie vis tiek kerta ištisinę, neparodo posūkio, nes tuo metu jiems rūpintis dalykas yra pasukti, o ne įspėti kitus vairuotojus. Taip jie laiku nepastebi, kur reikia važiuoti, nepasirenka reikiamos juostos, dažnai pradeda blaškytis per juostas, prieš pat sankryžą rikiuojasi per 2-3 juostas, taip maišydami kitiems gyvenimą, stodami, kaip sakoma, skersai kelio. Tai pagrindinė bėda, tačiau ji dažniausiai kyla iš miesto nepažinojimo“, – teigė instruktorius.
Anot jo, neteisingas rikiavimasis paskutinę akimirką, pražiopsojus posūkį, jau yra klaidos taisymas. Mokėti tai daryti tinkamai itin svarbu, ypač turint omenyje, kad Vilniuje eismas intensyvesnis ir greitesnis, o dauguma vairuotojų, nėra ko slėpti, viršija greitį. Todėl, anot eksperto, nepatyrusiems vairuotojams nederėtų mėgdžioti kitų vairavimo įpročių, reiktų laikytis savo tempo ir vairuoti tinkamai.
„Grįžtant prie persirikiavimo – tai daryti važiuojant didesniu greičiu, tarp didesnio skaičiaus automobilių, iš pirmos į antrą, iš antros į pirmą juostas, visada yra tam tikras iššūkis. Todėl reiktų pasitreniruoti, parepetuoti, palavinti savyje trūkstamus įgūdžius. Būna, atsiranda taip vadinami „antraeilininkai“, kurie aiškina, kad pirmoje eilėje daugiau duobių, todėl jie važiuoja antra. Siūlau prisiminti pasakėčią apie lapę ir vynuoges, kurioje lapė, nepasiekusi vynuogių „prisiminė“, kad visai jų nenori. Tai panaši situacija. Nepatyręs vairuotojas nemoka rikiuotis, todėl sako, kad pirma eilė yra duobėta. Juk tai ne todėl. Jis viso labo nemoka ir bijo rikiuotis“, – sakė A. Pakėnas.
