Portalo tv3.lt skaitytoja Karolina pasidalijo savaitės pradžioje gautu bendrovės „Mano būstas“ laišku.
„Kaip ir kiekvienais metais gavau pranešimą, kad namuose bus vykdomas termošokas. Taigi, turiu nustatytomis valandomis leisti karštą vandenį. Tačiau, ką daryti, jeigu tomis dienomis esu išvykusi? Vandens neleidau, ar dėl to turėsiu kažkokių problemų?“ – klausė moteris.
Įspėja, kad gyventojų įsitraukimas būtinas
Bendrovės „Mano būstas“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis komentavo, kad termošokas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių palaikyti karšto vandens sistemų higieną ir saugumą.
„Ši prevencinė procedūra ne tik apsaugo vamzdynus nuo kenksmingų bakterijų, bet ir prisideda prie gyventojų sveikatos išsaugojimo.
Didžiausią grėsmę kelia Legionella bakterijos, kurios gali daugintis stovinčiame ar nepakankamai įkaitusiame vandenyje. Šios bakterijos yra ypač pavojingos – įkvėpus jų sukeltus aerozolius, gali išsivystyti sunki kvėpavimo takų infekcija, galinti pasibaigti net mirtimi. Todėl prevencija nėra tik rekomendacija – tai gyvybiškai svarbus saugumo reikalavimas“, – tikino bendrovės atstovas.
Anot jo, norint pasiekti maksimalų termošoko efektą, kiekviename bute, prevencijos metu, būtina bent 5 minutes paleisti karštą vandenį. Tai leidžia pašalinti bakterijas iš visos pastato vandens tiekimo sistemos.
„Jei gyventojai neatsuka čiaupų, procesas tampa nevisavertis, o termošokas tam butui iš esmės neįvyksta. Tai reiškia, kad apsauga tampa fragmentiška, o rizika išlieka. Todėl bendras visų gyventojų įsitraukimas yra būtinas – tai investicija į savo ir kaimynų sveikatą.
Atsižvelgiant į saugumo reikalavimus, termošokus atliekame visuose daugiabučiuose namuose, kuriuose prižiūrime karšto vandens sistemas. Per šildymo sezoną procedūra kartojama du kartus, o siekiant dar geresnių rezultatų, papildomas termošokas gali būti vykdomas ir ne šildymo sezono metu“, – komentavo P. Ugianskis.
Įspėja dėl ligų
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kad Legionelioze yra vadinamos Legionella bakterijų sukeltos ligos. Yra išskiriamos dvi pagrindinės kliniškai ir epidemiologiškai susijusios legioneliozei priskiriamos ligos: legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės kvėpavimo takų ligos eiga be plaučių uždegimo.
Anot NVSC, pastaraisiais metais Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės šalyse stebima bendra sergamumo legionierių liga didėjimo tendencija.
„Bendros sergamumo legionierių liga didėjimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau gali būti susijusios su gerėjančia legionierių ligos diagnostika, senėjančia populiacija, vandens sistemų inžineriniais sprendimais ir priežiūra, klimato pokyčiais“, – komentavo NVSC.
Anot NVSC, didesnė rizika susirgti legionelioze kyla vyresnio amžiaus asmenims, rūkantiems, asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis, onkologinėmis ligomis ir esant kitoms ligoms ar būklėms, slopinančioms imuninę sistemą. Legioneliozė dažniau nustatoma vyrams.
„Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų ir įrenginių priežiūra, tinkamu vandens temperatūros palaikymu karšto ir šalto vandens tiekimo sistemose – karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (ne mažiau kaip 50 °C atsukus čiaupą ir nuleidus vandenį 1 min.), o šaltas pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C).
Gyventojams taip pat rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti vandens sistemose – nuleisti vandenį stipria srove 5 min., jeigu juo nebuvo naudotasi ilgesnį laiką (pvz., savaitę ar ilgiau), reguliariai valyti dušų galvutes ir vandens čiaupus, kad ant jų nesikauptų kalkių nuosėdų. Namuose esančius įrenginius, pvz., nešiojamus oro drėkintuvus, svarbu prižiūrėti ir valyti taip, kaip nurodo gamintojas gaminių naudojimo instrukcijose“, – komentavo NVSC.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
