Apie NT kainas, paskolas, jų refinansavimą metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje lapkričio 26 d. diskutavo ekonomistai ir NT specialistai.
Kitais metais laukia pokyčiai
„Homa Group“ vadovė Jurgita Kveselaitė komentavo, kad pakilus palūkanoms būsto prieinamumas sumažėjo.
„Todėl palūkanoms nukritus iš karto išaugo vidutinio ir ekonominio būsto pardavimai.
Palūkanų mažėjimo fone matome, kad būstu domisi smulkūs investuotojai. Jie būstus perka ir vėliau nuomoja. Tačiau jie kol kas domisi, bet neperka“, – sakė J. Kveselaitė.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas priminė, kad nuo kitų metų vasario 1 d. įsigalios kredito įstatymo pakeitimo projektas, kurio tikslas – supaprastinti būsto paskolų refinansavimo procesą. Gyventojai savo būsto paskolą palankesnėmis sąlygomis galės perkelti į kitą banką.
„Taip pat tuo pačiu metu į rinka ateis naujas žaidėjas („Revolut bank“, – aut past.), kuris, tikėtina, kad bus agresyvus. Turėsime konkurenciją, kuri bus naudinga žmonėms, turintiems būsto paskolas. O naudinga, nes tokios sąnaudos, kaip notaro ar turto vertinimo paslaugos, bus perkeliamos kreditoriui.
Todėl akivaizdu, kad kitais metais bus daug veiksmo, kuris priklausys nuo naujo žaidėjo kainodaros ir siūlymų, kuriuos jis siūlys norėdamas perimti klientus“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, bankai turės tarpusavyje daugiau komunikuoti, kai klientai paskolas iš vieno banko perkelinės į kitą.
Būsto kainų prognozės
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Jokūbas Markevičius pastebėjo, kad bankų maržos Lietuvoje yra vienos aukščiausių Europoje.
„Todėl Lietuvoje tikrai turime erdvės maržoms mažėti. Todėl ir reikia bankų konkurencijos, kuri padės mažinti maržas“, – sakė jis.
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas žiūrėdamas į būstų pasiūlą atkreipė dėmesį, kad gali imti trūkti vidutinių projektų miesto centre.
„Miestai nėra guminiai, todėl juose, centrinėse dalyse, mažės naujų būsto projektų. Be to, centriniuose mikrorajonuose sunkiau išduodami ir statybų leidimai negu miegamuosiuose rajonuose“, – sakė specialistas.
J. Kveselaitė pastebėjo, kad sumažėjus palūkanoms išaugo pirkėjų susidomėjimas ekonominio segmento būstais.
„Statybų kainos stabilizavosi. Medžiagų kainos šiek tiek ir sumažėjo. Tačiau bendrai statybų kainai neleidžia kristi darbo užmokesčio augimas“, – komentavo ji.
Atlyginimai ir būsto kainų santykis
T. Povilauskas prognozavo, kad apskritai kitais metais darbo užmokestis augs.
„Tačiau lėčiausiai arba iš viso nekils algos tiems, kurie gauna daugiau negu vidutinį darbo užmokestį. Šiais metais IT ar finansų sektoriaus darbuotojų atlyginimai taip pat kilo mažiau nei tų, kad uždirba mažiau“, – komentavo ekonomistas.
J. Markevičius pastebėjo, kad būsto kainos gali būti subalansuotos arba pervertintos.
„Jeigu būsto kainos neatitinka Lietuvos perkamosios galios, vadinasi, jos yra pervertintos. Dabar būsto kainos yra arti pragyvenimo lygio ir kristi galimybių joms nėra. Būsto kainos turėtų išlikti panašiame lygyje“, – prognozavo jis.
J. Kveselaitė pastebėjo, kad vis dar nemažai žmonių perka būstą su daline apdaila, tačiau daugėja žmonių, kurie nori jau įrengto būsto.
„Jau vis mažiau žmonių galvoja, kad patys būstą įsirengs pigiau. O jaunoji Z karta nori įsigyti būstą ir iš karto jame gyventi. Jie nenori būsto įrengimo rūpesčių“, – pastebėjo specialistė.
