Viena iš esminių praėjusių metų liepos 1 dieną LR Seimo priimto Šilumos ūkio įstatymo naujovių - nuo 2005 metų sausio 1 dienos gyventojai turės teisę patys pasirinkti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatuotojus.
Tai iš esmės gali pakeisti susiklosčiusią situaciją šilumos ūkio rinkoje, juolab kad politikai turi nemažai priekaištų kai kurioms gyvenamųjų namų šilumos centrus prižiūrinčioms bendrovėms dėl investicinių įsipareigojimų nevykdymo.
Nepaisant to, mano specialistai, vargu ar gyventojams išeitų į naudą, jei šios bendrovės būtų išstumtos iš rinkos ir didžioji jos dalis atitektų "Klaipėdos energijai".
Ragina nedelsti
Šiuo metu uostamiesčio daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos centrus centrus prižiūri, jei neskaitysime iš rinkos pasitraukusios "Katros", keturios bendrovės: Savivaldybės įmonė AB "Klaipėdos energija" (KE) bei privačios UAB "Rubikon apskaitos sistemos", "Sobo sistemos" ir "Lamberta". Sutartis su jomis 1999 metų gruodį pasirašė Klaipėdos savivaldybė. Jų galiojimo laikas baigiasi 2004 metų gruodžio 31 dieną.
Nepaisant to, kad iki termino pabaigos - per dešimt mėnesių, Savivaldybės Butų ir energetikos skyriaus specialistai, Klaipėdos m. tarybos Miesto ūkio komiteto nariai ragina miestelėnus nedelsti ir jau šiandien dairytis, kam patikėti savo namo šilumos ūkio priežiūrą ir eksploataciją.
Pasak Miesto ūkio komiteto nario Artūro Šulco, Šilumos ūkio įstatymas aiškiai neapibrėžia pasirinkimo procedūros. Tačiau kitos teisės normos byloja, kad tokį sprendimą turi priimti namo gyventojų dauguma.
Politiko įsitikinimu, didžiausias krūvis atliekant organizacinį darbą turėtų tekti daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriams - vadinamosioms namų valdoms. Būtent jos, sakė A. Šulcas, privalo pasirūpinti šio proceso sklandumu - kad metų pabaigoje nebūtų susigriebta, jog nebėra kam prižiūrėti šilumos centrų. Juo labiau kad bus pats šildymo sezono vidurys. "Jei namų valdos šios iniciatyvos nesiims, - sakė Miesto ūkio komiteto narys, - gyventojai gali pradėti abejoti, ar tokio administratoriaus jiems apskritai reikia - juos gi šiandien taip pat galima pasirinkti."
Ką rinktis?
A. Šulco įsitikinimu, rinkdamiesi gyventojai pirmiausiai turėtų įvertinti, kaip iki šiol šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatavusios bendrovės tvarkėsi, pasidomėti, ką jos buvo žadėjusios padaryti ir ar tikrai šiuos pažadus tesėjo. Kaip tik tai šiuo metu analizuoja ir Miesto ūkio komitetas.
Savivaldybės Butų ir energetikos skyriaus specialistų duomenimis, 1999 m. daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos centrų priežiūros ir eksploatacijos konkursą laimėjusios bendrovės per penkerius metus už savo teikiamas paslaugas iš gyventojų turėjo surinkti apie 23 mln. litų. Šią sumą sudaro kas mėnesį už 1 kv. m buto ploto renkamas 16 centų dydžio vadinamasis eksploatacijos mokestis. Pasak A. Šulco, maždaug pusė šios sumos planuota skirti investicijoms, o likusius pinigus - einamiesiems remonto darbams, darbuotojų atlyginimams ir pan. Tai buvę numatyta ir Savivaldybės su konkursą laimėjusiomis bendrovėmis pasirašytose sutartyse.
Apie investicijas - viešai
Pasak A. Šulco, Klaipėdos m. tarybos Miesto ūkio komitetui nutarus pasidomėti, kaip šios sutartys buvo vykdomos, "vaizdas atsivėrė gana liūdnas. Per 4 metus įvykdyta apie 50 proc. investicinių pažadų, o kai kurių bendrovių ataskaitose ties šia grafa puikuojasi nuliai".
"Antra vertus, - sakė A. Šulcas, - šiandien esame priversti pripažinti, kad 1999 m. investiciniai įsipareigojimai buvo padaryti neįvertinus kiekvieno konkretaus namo sistemos techninės būklės. Kuomet firmos pasirašė sutartis ir pradėjo analizuoti esamą padėtį, paaiškėjo, kad vien pakeisti šilumos mazgą nepakanka - susidėvėję vamzdžiai, kitos bėdos."
Tačiau, pasak Miesto ūkio komiteto nario, nukrypdamos nuo investicinių planų, firmos privalėjo derinti savo darbus, investicinių planų pakeitimus su Savivaldybe ar namų valdomis.
"Šiuo metu Miesto ūkio komitetas analizuoja kiekvienoje namų valdoje padarytas investicijas. Atlikusios darbus firmos turi kažkokius dokumentus, - pasakojo A. Šulcas, - tačiau mes norime, kad juose įvardytus darbus savo parašais patvirtintų namų valdų direktoriai ir Savivaldybės Miesto ūkio departamentas. Jeigu šios trys šalys sutaria, kad sutartyje numatytos investicijos išties buvo padarytos - viskas gerai.
Žinia, investicija laikomi tokie darbai, kai turtas pagerinamas daugiau nei 50 proc. Tačiau būta remonto darbų, kuriuos reikėjo atlikti. Sunku tai laikyti investicija, tačiau vėlgi - jei visos trys pusės pripažins, kad jie buvo neišvengiami ir laiku suderinti - jie bus pripažinti kaip investicija.
Kitas dalykas, kai įmonės rodo, jog gyventojų pinigus išleido, tačiau nei namų valdos, nei Savivaldybė to nepripažįsta. Tokiu atveju kyla klausimas - kur dingo gyventojų pinigai?"
Pasak A. Šulco, kai visi duomenys apie bendrovių penkerių metų veiklą bus išanalizuoti iki galo, išvados bus paskelbtos viešai - kad gyventojai prieš apsispręsdami matytų, su kuo jie turėjo reikalą, kam buvo naudojami jų pinigai.
Esama neaiškumų
Kas laukia tų bendrovių, kurios nepajėgs dokumentais pagrįsti, kam išleido iš gyventojų surinktus pinigus?
Manau, kad jos privalės šiuos pinigus grąžinti. Tai būtų teisminis procesas, gana ilgas ir sudėtingas. Ieškovai gali būti keli. Visų pirma - patys gyventojai, tačiau nuošalyje neturėtų likti ir gyventojų interesus privalanti ginti Savivaldybė.
Viena iš bendrovių - UAB "Lamberta" - teigia, jog atlikti kai kurias investicijas jai trukdžiusi konkuruojanti firma - "Klaipėdos energija".
"Lambertos" situacija išties sudėtinga. Ataskaitose apie jos atliktas investicijas - vieni nuliai. Šiuo metu vyksta ginčas, nes "Lamberta" teigia, kad šitų darbų jai neleido daryti KE. Pastaroji tai neigia. Antra vertus, jos specialistai įsitikinę, kad tuos darbus atlikti esą ekonomiškai beprasmiška, tačiau tvirtina jų nevetavusi. Čia būtina atskira analizė.
Pagal Šilumos ūkio įstatymą, gyventojams neapsisprendus ir laiku nepasirašius naujos sutarties, jų namo šilumos centro priežiūra bus patikėta rūpintis šilumą tiekiančiai bendrovei. Žinant mūsų žmonių inertiškumą, ar neatsitiks taip, kad liūto dalis savaime atiteks KE?
Tai nebūtų pats geriausias dalykas. Šiuo požiūriu aš tarsi susidvejinu. KE - Savivaldybės įmonė. Mums, kaip KE savininkams, šis kelias būtų lyg ir priimtinas. Tačiau žiūrint iš esmės, jis nėra teisingas. KE, kaip šilumos tiekėja, nori kuo daugiau jos parduoti, ir tai visiškai natūralu. Vadinasi, ji gali būti visiškai nesuinteresuota taupyti gyventojų pinigus. Tačiau tai tik teorinė prielaida - kaip Savivaldybės įmonė, ji neturėtų taip mąstyti. Manau, kad gyventojai vis dėlto tars lemiamą žodį. Žmonės turėtų apsispręsti, ar jiems naudingiau turėti tiesioginį kontaktą su KE, ar samdyti atskirą firmą, kurį prižiūrėtų sistemas ir neleistų KE parduoti daugiau šilumos, nei jiems iš tikrųjų reikia.
Žiniasklaidoje buvo užsiminta, kad dvi bendrovės - "Rubikon apskaitos sistemos" ir KE - renovuotus šildymo centrus perdavė ne gyventojams, o apskaitė savo balanse. Teigiama, neva jų paslaugų atsisakiusieji rizikuoja likti be nieko - įrangą esą galima lengvai demontuoti ir išsigabenti.
Girdėjau tokias kalbasi. Apie "Rubikon" nieko negaliu pasakyti, bet KE įdėtas investicijas neva išties yra užsipajamavusi savo balanse. Teko apie tai kalbėti su energetikais. Jie teigia, jog pasibaigus sutarties galiojimo laikui jie turtą perduos gyventojams. Jei taip neatsitiktų, tai jau būtų kriminalinis nusikaltimas, nes juk pinigai buvo surinkti gyventojų ir skirti jų turtui pagerinti. Taip negali būti ir nebus. Niekas nieko neišsineš.
Vertina teigiamai
A. Šulcas įsitikinęs, kad net ir pats didžiausias pesimistas turi pripažinti, kad per pastaruosius penkerius metus šilumos ūkyje įvyko didžiuliai pokyčiai, daugeliu atveju situacija iš esmės pagerėjo.
1999 m. apsisprendus šilumos centrų priežiūrą patikėti privačioms firmoms, būta daug ginčų, abejonių, vyko net teisminiai procesai.
"Būdami pirmi, padarėme nemažai klaidų. Sutartyse nebuvo įrašytas esminis dalykas - firmos privalo būti atskaitingos gyventojams. Tokiu būdu iškrito pagrindinis sutarties subjektas. Dėl investicijų irgi būta klaidų - galbūt sąmoningų, o gal ir ne. Mes šioje srityje buvom novatoriai, tad nenuostabu, kad pirmas blynas kiek prisvilo. Antra vertus, tai, kad tuometinis socialinis-ekonominis eksperimentas šiandien tapo kertine Šilumos įstatymo nuostata, rodo jau tada mus pasirinkus teisingą kelią", - įsitikinęs A. Šulcas.
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt/)
