Metų pabaiga, o šalia Lietuvos banko kasų nenutrūkstama tautiečių grandinė. Kas maišeliuose, kas dėžutėse ar rankinėse atsinešę litrus monetų, ketina jas išsikeisti į stambesnius eurus. Žmonės pasakoja visus metus rinkę centus, tad dabar pats laikas jais atsikratyti:
„Kas piniginėj būna, jei daug susikaupia, tai į taupyklę sumeti, sumeti, sumeti ir per metus va kiek susikaupia, tiek ir priduodi.“
„Aš manau, galėtų ir nebūti. Tik dėl lietuviškų kainų, kur kainos būna 99 centai, tai va čia kils problemos su parduotuvėmis.“
„Man atrodo, reikėtų atsisakyti. Nes jau už vieną centą nieko nenupirksi, tai tiesiog kaupiasi jie namie, o dauguma operacijų jau vis tiek kortele.“
Kad dauguma lietuvių savo piniginėse jau nebenorėtų matyti vieno ar dviejų nominalo euro centų, rodo ir „Eurobarometro“ atlikta apklausa. Pasirodo, šeši iš dešimties gyventojų pritartų mažiausios vertės – vieno ir dviejų centų atsisakymui.
„Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų teigia, kad jis patiria sunkumų, atsiskaitydamas euro monetomis. Ir būtent didžioji dalis nurodė, kad būtent dėl šių smulkiųjų, vieno ir dviejų euro centų monetų“, – sako Lietuvos banko atstovė Edita Lisinskaitė.
Tautiečiai pasakoja, jog smulkios monetos piniginėje tiesiog užima bereikalingą vietą, kartais vieno cento pareikalauja prekybininkai, tuomet pradedi ieškoti smulkių, bet tai vienetiniai atvejai, – esą dažniausiai centai tiesiog išmėtomi šen bei ten.
„Statistika rodo, kad dažniausiai vieno ir dviejų euro centų monetos yra panaudojamos tik vieną kartą. Tai yra prekybininkai atiduoda parduotuvėse grąžą gyventojams, vartotojams. O daugiau jos arba nusimėto stalčiuose, arba kaupiamos kažkur taupyklėse, automobiliuose“, – pasakoja E. Lisinskaitė.
Didžiųjų šalies prekybos centrų atstovai savo nuomonės dėl tokio siūlymo kol kas nesutinka viešai išsakyti, bet štai smulkūs prekybininkai, ūkininkų turgelio pardavėjai sako, jau seniai pastebėję, kad euro centai tik apkrauna kasą, o kai kurie esą jau seniai taip suapvalinę savo prekių kainas, kad smulkiausių centų neprireiktų:
„Šiaip jie nėra reikalingi, jų prisikaupia daug, ir nenori patys žmonės.“
„Dėl tų smulkių centų, vieni ima, kiti ne, kitas ir vieno cento laukia.“
Šiuo metu visų kaldinamų monetų vienas ir du centai sudaro net šešiasdešimt procentų. Taigi sąnaudų daug, o naudos, kai monetos išmėtomos ir ne cirkuliuoja prekyboje esą yra mažai.
„Lietuvos bankas turi papildyti šių monetų atsargas ir jas kasmet kaldinti, o kainuoja ir pats kaldinimas, ir transportavimas, ir administravimas šių monetų kainuoja ne tik valstybei, bet ir galutiniam vartotojui, bet ir visuomenei“, – teigia E. Lisinskaitė.
Tačiau, žinoma, ne visi tautiečiai patenkinti tokiu siūlymu, kiti gi sako, kad nesvarbu vienas ar du centai, – jų tikrai nemėto ir saugo:
„Čia pinigai gi yra, kodėl aš turiu..Aš visą gyvenimai, kiek turėdavau pinigų, visus išnaudodavau, o dabar staiga mėto..atsiprašant, šitie ponai nušiko šituos pinigus, tik Lietuvoj dabar euras nieko nevertas.“
„Suapvalins į mūsų ne naudą.“
Bankų atstovai sako, kad jei pavyks atsisakyti smulkiųjų centų, tai žmonėms parduotuvėse galutinė suma bus suskaičiuota suapvalinus visą prekių krepšelio sumą.
Lietuvos banko siūlymu, pavyzdžiui, jei prekybos centro prekių kvite susidarys trys eurai ir septyniasdešimt keturi centai, išloš pirkėjas, esą jam reikės sumokėti tris eurus ir septyniasdešimt centų.
Jei centų suma viršytų penkis, suapvalinama būtų iki dešimties. Tokia kainų apvalinimo taisyklė jau taikoma Airijoje, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje. Po naujų metų Lietuvos bankas ketina organizuoti diskusijas su prekybininkais, gyventojais, verslu ir aptarti galimus tolimesnius šio siūlymo žingsnius.
