Valdonė Petrauskaitė lagaminus susikrovė ir ieškoti laimės svetur išvyko neturėdama nė 17-ikos metų. Po dešimtos klasės.
Sulaukusi pasiūlymo iš Prancūzijos, prisimena, ilgai nesvarstė.„Tokia aš esu. Gyvenu šia diena. Štai, savaitę esu Lietuvoje, bet spėjau jau ir automobilį, ir butą įsigyti. Šiandien ir tatuiruotę pasidariau“, – pasakojo viena geriausių Lietuvos tinklininkių.
Ant nugaros Valdonė išsitatuiravo užrašą: „Suteik kiekvienai dienai šansą tapti gražiausia tavo gyvenimo diena“. „Mama kartą tai užrašė ant nuotraukos, kurią padovanojo. Man labai įstrigo“, – paaiškina.
Taip spontaniškai prasidėjo ir Valdonės legionierės karjera, trunkanti jau 13 metų. Apie ją bei netikėtas priežastis, grąžinusias į Lietuvą, 29-erių tinklininkė pasakojo žurnalui SportIN. 13 metų, 5 šalys, 8 klubai
„Daug sportininkų išvažiuoja, pavyzdžiui, į JAV studijuoti, o sportas lieka kaip papildomas užsiėmimas prie mokslų. Aš ir turėjau tokių minčių, bet kai atėjo pasiūlymas iš „Istres“ klubo, išvažiavau nemąsčiusi. Tiesiog norėjau žaisti ir tapti profesionalia tinklininke“.
Iki išvykdama V.Petrauskaitė žaidė daugkartinės Lietuvos čempionės Kauno „Heksos“ gretose.
„Gyvenau bendrabutyje, be pinigų, be nieko... Bet Prancūzijoje man sekėsi“. Po trijų metų, praleistų netoli Marselio esančiame „Istres“ klube, V.Petrauskaitė persikėlė į „Riom“ ekipą. Dar po dviejų metų karjeros keliai nuvedė į Italiją. Čia su pertraukomis praleido penkis sezonus trijuose skirtinguose klubuose – „Vicenza“, „Chieri“ ir Urbino „Tiboni“.
„Italija lyga buvo labai stipri. Nerimavau, kaip viskas bus, bet ir Italijoje neblogai sekėsi“, – pasakojo V.Petrauskaitė, triskart žaidusi Italijos „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, o 2011 metais, atstovaudama legionierėms, tapusi ir mačo MVP.
Italiją jai teko palikti triskart. 2007 metais, kai sezonui išvyko į Ankaros „Turk Telekom“ (Turkija), 2011-ais, kai pabandė laimę Rusijoje – Krasnodaro „Dinamo“ komandoje, bei prieš šį sezoną – kai persikėlė rungtyniauti į Baku „Lokomotiv“ klubą. Tiesa, sezono Azerbaidžane Valdonė nebaigė, bet apie tai vėliau.
„Italijoje buvo gerai, bet, žinote, pradeda augti pinigai... Turkijoje labai sparčiai ėmė augti ir žaidimo lygis, ir atlyginimai. Norėjosi pabandyti. Rusijos klubo pasiūlymo irgi nelabai atsisakysi...“
V.Petrauskaitė neatskleidžia, kiek uždirba užsienio klubuose uždirba tinklininkės. „Pakankamai, kad galėtum ramiai gyventi, bet nepakankamai, kad galėtum užsidirbti visam likusiam gyvenimui“.
Rusijoje Valdonei labiausiai nepatiko. „Dėl skraidymų. Man ir taip baisu skraidyti, o Rusijoje skrydžių daug ir jie tolimi. Aišku, sulaukusi pasiūlymo neatsisakyčiau grįžti“.
Po Rusijos dar vienam sezonui grįžusi į Italiją, Urbino klubą, 2013-14 m. sezono pradžioje V.Petrauskaitė persikėlė į Baku.
„Italijoje labai smarkiai krito žaidimo lygis. Geriausios žaidėjos išvažinėjo į Turkiją, Rusiją, Azerbaidžaną. Italijoje neliko nieko – nei pinigų, nei lygio. Italijos lyga turi atsigauti. Labai gaila, nes buvo viena geriausių lygų Europoje, o tuo pačiu ir pasaulyje“, – teigė V.Petrauskaitė.
„Baku man labai patiko. Ne dėl miesto. Visas trenerių štabas atvyko iš Italijos, visi pažįstami, todėl buvo smagu. Buvau komandos kapitonė. Aišku, buvo tam tikrų niuansų – niekad nežinai, kada žaisi, tvarkaraščius keičia paskutinę minutę. Bet Azerbaidžane man patiko“.
Valdonė pasakojo, jog Baku ekipoje nebuvo nė vienos vietinės žaidėjos. „Jie viską superka. Lygoje yra viena komanda, kur kone visa Azerbaidžano rinktinė surinkta, o kiti klubai žaidėjas superka iš kitų šalių. Net sirgalių ten nėra. Salės nebūdavo tuščios, bet žiūrovams ten moka pinigus, kad tik jie ateitų“.
V.Petrauskaitė vengia ilgalaikių kontraktų. „Neapsimoka. Jei nepatiks, jei geresnį pasiūlymą gausi... Yra daug „jeigu“. Jei žinai, kad esi žaidėjas, kuriam kasmet paskambins, neapsimoka“.
Valdonė yra visiškai patenkinta savo karjera. „Visko buvo, bet jei galėčiau grįžti, absoliučiai nieko savo karjeroje nekeisčiau“. Taip tinklininkė kalba ir po išbandymų, užklupusių šiais metais.
Netikėtos permainos
2014-ųjų žiemą iširo Valdonės santuoka, netrukusi nė metų. Už italo tinklininkė ištekėjo praėjusių metų vasarą. „Dėl skyrybų ir nebaigiau sezono Azerbaidžane. Kai prasidėjo procesas, tapo sunku žaisti. Nustojau galvoti apie tinklinį. Buvo labai sunkus periodas.
Nuėjau pas klubo prezidentą ir pasakiau: „Būkite geras, išleiskite mane“. Kodėl? Nes dėl įtampos asmeniniame gyvenime pradėjau blogai žaisti. Pagalvojau, kad geriau prarasiu šiek tiek pinigų... Na, ne šiek tiek, bet ne pinigai juk svarbiausia.
Man reikėjo gyvenime atsikvėpti. Nuo visko. Paprašiau, kad nutrauktų kontraktą. Sakau, geriau imkite mano pinigus ir nusipirkite žaidėją, kuri gali padėti labiau nei aš. Jei būčiau žaidusi gerai, būčiau ir toliau žaidusi, bet pasidarė per sunku. Be to, baigus sezoną ant suolo, gali būti sunkiau susirasti komandą kitą sezoną“, – pasakojo V.Petrauskaitė.
Detaliau apie skyrybų priežastis tinklininkė pasakoti nenorėjo. „Supratau, kad ne tokio gyvenimo noriu, kokio jis iš manes tikisi. Atrodo, sutapo ir hobiai – jis futbolininkas, bet ne... Stengiausi suprasti iki paskutinės dienos, bet negalėjau“.
Į Lietuvą ir į rinktinę
Palikusi Baku, ji grįžo į Kauną. Pusmečiui. Pirmą kartą per 13 metų taip ilgam.
„Frazė, kurią išsitatuiravau, po skyrybų man reiškia ypač daug. Viską asmeniniame gyvenime noriu pradėti nuo nulio. Nusprendžiau grįžti į Lietuvą susikaupti. Juk ant lagaminų visas gyvenimas. Kai tau 30 metų, vis labiau norisi pabūti arčiau namų“.
Lietuvoje V.Petrauskaitė treniravosi su Jonavos „Achemos“ komanda. „Žaisti už „Achemą“ ir neplanavau. Tik treniravausi. Reikėjo iki rinktinės formą atgauti“.
Valdonė dėl kelio operacijos pernai Lietuvos rinktinėje, kuri debiutavo pasaulio čempionato atrankoje, nežaidė. Debiutuoja šiemet.
Lietuvos tinklininkės gegužės 8-11 dienomis dalyvaus pirmajame atrankos į Europos čempionatą etape. Turnyras vyks Juodkalnijoje, lietuvių varžovės grupėje – Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Estijos komandos.
„Ir pernai labai norėjau žaisti, bet negalėjau. Šiemet grįžau anksčiau, dirbu pagal asmeninio fizinio rengimo trenerio paruoštą programą ir, tikiuosi, pasiruošiau rinktinei“.
Valdonė nenori spėlioti, ko galima tikėtis iš šių metų rinktinės. Pernai komanda, įveikusi islandes, bet pralaimėjusi latvėms ir estėms, neįveikė pirmojo atrankos etapo. Šiemet rinktinėje bus V.Petrauskaitė ir geriausia 2013 metų tinklininke pripažinta Raimonda Strelkauskaitė, tačiau nežais vaikelio susilaukusi pagrindinė rinktinės kėlėja Agnė Zakarauskaitė-Landin.
„Neįsivaizduoju, koks varžovių pajėgumas, todėl sunku nuspėti, kaip mums seksis. Bet kokiu atveju tikimės įveikti pirmąjį etapą“, – kalbėjo V.Petrauskaitė.
Ji jau netikėjo, kad kada nors turės galimybę žaisti nacionalinėje komandoje. Rinktinė po 20 metų pertraukos buvo suburta tik pernai. Pasak V.Petrauskaitės, tai itin svarbu jaunoms žaidėjoms.
„Žaidimas rinktinėje smarkiai pakelia tinklininkės vertę. Kad ir Lietuvos rinktinė – jaunoms žaidėjoms tai labai svarbu. Man gal ne taip, nes tinklinio rinkoje mane jau žino, tereikia, kad agentas savo darbą dirbtų“, – juokėsi V.Petrauskaitė.
Europos tinklinio elitui priklausanti Valdonė pripažįsta: šiek tiek apmaudu, kad Lietuvoje ją mažai kas žino. „Šiek tiek apmaudu, bet kodėl nežino? Todėl, kad Lietuvoje nėra aukšto lygio tinklinio. Netgi rinktinės daug metų nebuvo. Būčiau krepšininkė, žinotų“. Paklausta, kurie Lietuvos sportininkai labiausiai žinomi užsienyje, penkiose šalyse gyvenusi V.Petrauskaitė išskyrė krepšininkus, futbolininkus ir Rūtą Meilutytę.
„Krepšininkai ir Italijoje žaidžiantys futbolininkai. Kas supranta futbolą, tikrai pasakys lietuviškų pavardžių. Tiem, kas domisi krepšiniu, apie Lietuvą apskritai nereikia nieko pasakoti. Ir Rūta Meilutytė – dabar daug kas žino ir ją“.
Kovos dėl Rio?
V.Petrauskaitė atskleidė, kad ruošiasi dar vienam iššūkiui. Dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių paplūdimio tinklinio atrankoje. „Mano buvusi partnerė Rasa Viršilaitė siūlo atstovauti Lietuvai. Sako: „Ei, darom?“. Aš: „Baik“. Ji: „Darom!“. Ji gyvena JAV, ten treniruojasi, tam tikrame lygyje žaidžia, o aš ant smėlio daug metų nestovėjau. Bet pabandysime...“
Atranka prasidės birželį – pirmiausia tarp lietuvių. Dvi stipriausios poros keliaus toliau.
„Iš pradžių – savo malonumui žaisime. Jei pavyks pirmasis etapas, galvosime rimčiau. Juk reikia ir reitingo taškų prisirinkti, ilgą kelią nueiti. Lengva nebus, juk aš dar ir salėje žaisiu. Apie olimpiadą kol kas nesvajojame. Pradėsime ir žiūrėsime, kaip seksis“.
Valdonė šypsosi paklausta, ar Ieva Dumbauskaitė su Monika Povilaityte turėtų išsigąsti. „Tik taip neparašykite! Nelabai tikiu, kad išsigąs. Bet pažiūrėsim. Mums pačioms smalsu pabandyti. Ambicijų turime, bet nenorime išsišokti. Kaip sakiau, gyvenu šia diena. Nemąstau apie Rio, kol dar net pirmų žingsnių nežengėme“.
