Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakojo vis dar neatsistebintis tokiais pacientais, kurie jau kurį laiką sirgdami sugeba išgerti antibiotikų vizito pas gydytoją išvakarėse.
„Kažkodėl Lietuvoje yra priimta sergant kentėti visą savaitę, o tada 8-tą dieną nuspręsti, kad reikia eiti pas gydytoją, bet išvakarėse būtinai išgerti antibiotikų. Tačiau tai tikrai nepadeda nei sveikti, nei diagnozuoti ligą“, – konstatavo pašnekovas.
Gydytojas pabrėžė, kad antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas, todėl nei peršalimo, nei gripo atveju nepadės.
„Palyginimui galiu pateikti pavyzdį. Benzinas E98 turi didesnį oktaninį skaičių nei dyzelis, aišku, galima, į dyzelinį variklį įsipilti benzino ir 100 metrų ar net porą kilometrų mašina važiuos labai greitai, tačiau naudos iš to jokios nebus.
Taigi taip ir vartoti antibiotikų nesant bakterinei infekcijai negalima. Kai vėliau atsiras bakterijų atsparumas ir antibiotikai nepadės. O tada kaltinsim gydytojus, kad jie blogai gydo“, – pastebėjo V. Morozovas.
Jis pabrėžė, kad organizmas bet kuriuo atveju kovoja su infekcija padedant savo gerosioms bakterijoms, o gerdami antibiotikus jas tik be reikalo naikiname.
„Tokiu atveju mes nesilpninam savo imuniteto, bet mažinam kovotojų už savo sveikatą gretas. Reikia įsisąmoninti, kad „į priekį“ antibiotikų neprigersi. O jei jau juos reikėjo pradėti vartoti, tą būtina daryti visą kursą. Kitu atveju ne tik sau pakenksime, bet ir pinigus be reikalo išleisime. Taigi nereikia namuose laikyti antibiotikų „dėl viso pikto“ ar imti iš kaimynių“, – patarė šeimos gydytojas.
Nespėja kurti vaistų
Pasaulinė sveikatos organizacija dėl šios problemos jau ne vienerius skambina pavojaus varpais – augant atsparumui antibiotikams vystosi tokios superbakterijos, kurioms nespėjama kurti vaistų.
Nors tarp kitų Europos šalių Lietuva pagal skiriamų antibiotikų skaičių atsiduria kažkur per vidurį, specialistų teigimu, šiuolaikinio dinamiško pasaulio sąlygomis sienų plisti antibiotikams atspariems mikroorganizmams nėra. „Net jei ir vienoje šalyje situacija bus kontroliuojama, kai pasaulis dabar toks mažas, susiformavęs antibiotikams atsparus mikroorganizmas į Lietuvą gali atkeliauti iš bet kur kitur“, – pastebėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas.
Jis priminė, kad Šiaurės Europos šalyse neretai stengiamasi antibiotikus skirti kuo vėlia. „Kita vertus, ten ir skiepų apimtys yra visai kitokios“, – pridūrė specialistas.
Profesorius pabrėžė, kad pagrindinė taisyklė vartojant antibiotikus paprasta – jie turi būti skiriami tada, kai aišku, kad ligos sukėlėjas yra bakterija ir žinomas jos jautrumas antibiotikui.
„Anksčiau nutraukus gydymą gali būti nužudyti ne visi mikroorganizmai ir tada išsivystys atsparumas. Kita svarbi taisyklė – reikia skirti kuo siauresnio spektro antibiotiką tam, kad būtų užkirstas kelias atsparumui vystytis. Tik tada, jei jis būtų neveiksmingas, būtų galima panaudoti platesnio spektro antibiotiką.
Tačiau kai gydymas iškart pradedamas nuo jų – ar skiriant „dėl viso pikto“, ar pasiduodama tėvelių spaudimui ar dar dėl kažkokių priežasčių – tokiu atveju, liaudiškai sakant, atominiais reaktoriais užkalinėjame vinis. O paskui antibiotikui nesuveikus nebeturime rezervo, iš ko rinktis ir tokiu būdu sudarome galimybę toliau plisti atspariems ligų sukėlėjams“, – aiškino S. Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad čia vienodai atsakingi turėtų būti tiek gydytojai, tiek patys pacientai.
„Gydytojai tam, kad išgelbėtų žmogaus gyvybę, neturėdamas laiko ir galimybės nustatyti bakterijos jautrumo skiria plataus veikimo spektro antibiotiką. Ne paslaptis, kad neretai tą daryti spaudžia patys tėveliai“, – pastebėjo ULAC vadovas.
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad nuo antibiotikams atsparių superbakterijų pasaulyje kasmet miršta 700 tūkst. žmonių, tačiau prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti net iki 10 mln.
„Per pastaruosius 30 metų patvirtinta tik viena nauja antibiotikų grupė ir naujų vaistų trūkumo greitai neįveiksime. Farmacinės kompanijos nelinkusios investuoti į superbakterijų tyrimus, nes sukurti vaistai būtų vartojami tik retais, kritiškais atvejais. Tikimybė, kad bus padengtos mokslininkų išlaidos, menka, dar mažesnė – kad bus gautas pelnas“, – sakė S. Čaplinkskas.
