Pasiteiravus, kokie būtų visiems universalūs tyrimai, leidžiantys profilaktiškai pasitikrinti plaučių sveikatą, A. Blažienė neslėpė, kad sunku duoti vieną patarimą visiems.
„Viskas labai priklauso nuo individualaus atvejo, nuo profesijos, gyvenamosios vietos, bet profilaktiškai visame pasaulyje rekomenduojama darytis krūtinės ląstos rentgenogramą profilaktiškai kas vienerius ar dvejus metus. Tai pirmiausia reikalinga siekiant anksti diagnozuoti tuberkuliozę, dėl sergamumo kuria Lietuvoje yra didelė problema“, – aiškino alergologė.
Kada kokių tyrimų prireikia
Vienas dažniausių simptomų, išduodančių, kad kažkas yra ne taip – kosulys.
„Tačiau jo priežasčių gali būti įvairių, jei jis užsitęsia ir ima kelti nerimą, pirmiausia reikia eiti pas šeimos gydytoją. Atlikęs pagrindinius tyrimus jis jau nukreips specialistui įtardamas ligą. Kiekvienu atveju yra skirtingi algoritmai, tam tikri tyrimai nustatyti ligai. Tam yra atliekami laboratoriniai, t.y. kraujo tyrimai, taip pat krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomograma, gali reikėti atlikti ir bronchoskopiją“, – aiškino gydytoja.
Anot jos, laimei, kad esama profilaktinių programų, kuomet reikia padaryti kraujo tyrimą ir rentgenogramą: „Toliau, pavyzdžiui, jei yra įtariama bronchų obstrukcija, kvėpavimo funkcijos sutrikimai, tada tam yra spirometrija.“
Kas yra spirometrija?
„Tai – kvėpavimo funkcijos tyrimas, jis atliekamas įtarus kvėpavimo sistemos ir bronchų ligas. Spirometrija paprastai atliekama siekiant nustatyti, ar yra plaučių obstrukcija, kada yra susiaurėję bronchai. Taip pat šis tyrimas skirtas nustatyti, ar yra plaučių restrikcija, t.y. kada yra sumažėjęs kvėpuojamo plaučių paviršiaus plotas. Obstrukcija gali būti būdinga daugeliui ligų, tai gali būti vienas iš požymių sergant astma“, – aiškino A. Blažienė.
Visgi, gydytojos pastebėjimu, dažniausiai esant obstrukcijai vienas pagrindinių simptomų, kuriuos jaučia žmogus, yra dusulys.
„Jis gali būti labai įvarus: protarpinis, susijęs su dideliu krūviu, nuolatinis ir priepuolinis. Norint nustatyti, kokio tipo tas dusulys, ar jis praeinantis dėl to, kad spazmuoja bronchai, ar dėl to, kad yra bronchų pakitimai ir yra nuolatinis kvėpavimo takų laidumo sutrikimas. Tada atliekami papildomi testai, imamas bronchus plečiantys mėginys“, – aiškino specialistė.
Ji atkreipė dėmesį į dar vieną didelę problemą – lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.
„Ją diagnozuojant taip pat pasitarnauja spirometrija. Dažniausiai tokiu atveju nustatoma nuolatinė bronchų obstrukcija, kai nuolat sutrikęs laidumas bronchuose. Pagrindinis simptomas tokiais atvejais yra dusulys, beveik nuolatinis, progresuojantis, stiprėjantis. Labai dažnai bronchus plečiantis testas tokiais atvejais yra neigiamas“, – pasakojo gydytoja alergologė.
Kitas tyrimas rodo, kaip kraujas įsotina deguonimi.
„Tai – vienas iš tyrimų, kuriuo siekiama nustatyti kvėpavimo nepakankamumą, t.y. kaip organizmas sugeba įsisavinti deguonį. Tačiau tą galima nustatyti įvairiais būdais. Yra pulsoksimetrija, tai tokie matuokliai, kurie neinvaziniu metodu matuoja arterinio kraujo įsotinimą deguonimi ir pulso dažnį. Norint labai tiksliai nustatyti kraujo dujų sudėtį, reikia padaryti arterinio kraujo tyrimą“, – aiškino medikė.
Ką parodo radiologiniai tyrimai?
A. Blažienės aiškinimu, šis tyrimas naudojamas įtariant ne vieną susirgimą.
„Tai leidžia pamatyti įvairius darinius, padidėjusius limfmazgius. Toks darinys gali būti ir plaučių vėžys, ypač jei jis yra periferinis. Kadangi piktybinių ligų atveju, kol jos neišplinta ir nesutrikdo funkcijų, žmogus dažniausiai nieko nejaučia, rentgenologiniai tyrimai dažnai leidžia pakitimus pamatyti atsitiktinai. Taip pat iš rentgenogramos galima įtarti tarpuplaučio padidėjimą. Be radiologinio tyrimo nepatvirtinsi ir plaučių uždegimo“, – aiškino gydytoja.
Nors šis tyrimas dažniausiai atliekamas siekiant nustatyti tuberkuliozę, vis dėlto, alergologės pastebėjimu, tai ligą padeda nustatysi ne visada.
„Nėra šimtaprocentinės garantijos, kad iš rentgenogramos nustatyti plaučių tuberkuliozę. Jei bus bronchų tuberkuliozė, jos nuotraukoje nesimatys. Tuomet pakitimai būna bronchų sienelėje ir šio tyrimo tam nustatyti neužtenka.
Be to, iš rentgenogramos tuberkuliozė paprastai tik įtariama, tačiau būtina atlikti ir kitus tyrimus, kad būtų nustatytos tuberkuliozės mikobakterijos. Jei randami pakitimai plaučiuose, tada atliekama kompiuterinė tomografija, bronchiologinis ištyrimas, kai paimama medžiaga ir arba sekrete randamos bakterijos, arba jame yra išauginamos. Ir tik tada nustatoma, ar žmogus serga plaučių tuberkuliozė“, – kalbėjo ji.
Kurie tyrimai apmokami?
Paklausus, ar visi minėtieji tyrimai atliekami nemokamai, gydytoja paaiškino, kad pirmiausia jų būtinybę turi nustatyti gydytojas.
„Kiek kartų reikia atlikti rentgenogramą, sprendžia gydytojas, bet dažniausiai rekomenduojama kartą į metus ar dvejus ir yra atliekama nemokamai, jei žmogus yra draustas sveikatos draudimu.
Dar yra tam tikros pacientų grupės, kurie dirba žalingomis sąlygomis. Jiems prevenciškai būdina sveikatą pasitikrinti kartą per metus. Taip pat ir medicinos darbuotojams, ypač tiems, kurie serga su plaučių ligomis sergančiais pacientais.
Spirometrija ir kiti tyrimai kiekvienam asmeniui profilaktiškai nėra nemokamai atliekami, tam reikia tam tikrų nusiskundimų, gydytojo įtarimo“, – aiškino A. Blažienė.
Gydytoja pridūrė, kad bet kuriuo atveju pagrindinė prevencija, kalbant apie plaučių ligas (kaip ir daugelį kitų), yra ta pati: „Reikia vengti žalingų veiksnių – rūkymo, plaučiams kenkia darbas dulkėtoje, šaltoje aplinkoje, darbas su cheminėmis, garuojančiomis medžiagomis."
