VUL Santaros klinikų Kardiologijos skubios pagalbos poskyrio gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio aiškinimu, širdžiai labiausiai kenkia gripas ir kitos virusinės infekcijos.
„Yra įrodyta, gripo ar kitų virusinių infekcijų metu stipriai, net penkis šešis kartus padidėja rizika susirgti miokardo infarktu. Tiek infekcijos metu, tiek ir dvi savaites po, net iki mėnesio jau persirgus liga.
Kaip gripo ar kitos infekcijos metu organizmą veikia virusas? Pakyla temperatūra, padidėja spaudimas, pulsas, atsiranda uždegimas, kas sukelia protrombozinę ir padidėjusio krešumo būklę. Tuomet gali lengviau susidaryti krešuliai, trombai, o to pasekmė – infarktas arba insultas“, – pasakojo gydytojas.
R. Šerpytis atkreipė dėmesį ir į dar vieną aspektą – padidėjantį uždegimą kraujagyslėse.
„Kiekvienas mūsų savo kraujagyslėse turime ne tik aterosklerotinių plokštelių, bet ir jungiamojo audinio bei uždegiminių ląstelių.
Kai susergame infekcija, tai sąlygoja, kad atsiranda uždegiminis atsakas ir padaugėja uždegiminių ląstelių – interleukino-1, interleukino-6, interleukino-8 ir kitų baltymų kraujyje, kurie aktyvuoja uždegimines ląsteles aterosklerotinėse plokštelėse taip paversdami jas reaktyviomis. Tuomet pakilus spaudimui ar pulsui jos gali plyšti ir įvykti miokardo infarktas“, – aiškino kardiologas.
Rizikinga ir sveikam žmogui
Pašnekovas pabrėžė, kad nors didesnėje rizikos grupėje atsiranda jau lėtinėmis ligomis sergantieji, tokia komplikacija gali palaužti ir, atrodytų, visai sveiką žmogų.
„Jei žmogus serga lėtiniu širdies nepakankamumu ar išemine širdies liga, tokia būklė virusinės infekcijos metu gali paūmėti – pastiprėti širdies skausmai ir kiti simptomai.
Apskritai kalbant apie lėtinėmis ligomis sergančiuosius, vyresnius žmones, jie atsiduria padidintos rizikos grupėje, nes esant uždegimui padidėja metabolinis poreikis periferiniuose audiniuose ir organuose. Tačiau visi sergantieji gripu turi didesnę širdžiai pakenkiančių komplikacijų riziką“, – sakė R. Šerpytis.
Anot jo, nors šiuo atveju kalbant apie širdies ligas gripas daugiausiai siejamas su infarktu, tačiau virusinės infekcijos yra vienas miokarditą, širdies uždegimą, sukeliančių veiksnių. Virusui sukėlus miokardo (širdies raumens) pažeidimus gali atsirasti aritmijų, širdies nepakankamumas.
„Yra nemaža bėda, kad dažnai ši liga nėra diagnozuojama, nes paprasčiausiai kai žmogus jau kreipiasi į medikus, jam būna nustatomas miokardo infarktas ar miokarditas, bet virusinė infekcija diagnozuota nebūna“, – aiškino kardiologas.
Pasiteiravus, ar bakterinės kilmės susirgimai (tokie kaip angina, faringitas) taip pat didina minėtųjų komplikacijų riziką, R. Šerpytis atkreipė dėmesį, kai tai – dažniau vaikų amžiuje pasitaikančios ligos.
„Šiomis bakterinėmis ligomis dažniau serga vaikai ir šioje vietoje labai svarbus būna gydymas, dažniausiai būna skiriami antibiotikai. Todėl pasitaiko tik 1–3 proc. atvejų, kad liga komplikuotųsi ir pereitų į tolimesnę stadiją, kada jau atsiranda odos bėrimai, smegenų, širdies pažeidimai.
Nors tokios reakcijos stebimos retai, tačiau jei įvyksta ūminis reumatas, tai gali sąlygoti vožtuvų pažeidimą, kuris atsiras tik po 10–20 metų. Suaugusiesiems bakterinės infekcijos taip pat didina širdies ligų riziką, bet miokarditas dėl to atsiranda žymiai rečiau“, – aiškino R. Šerpytis.
Kartu gydytojas atkreipė dėmesį, kad virusinių susirgimų pasekmės gali būti jaučiamos ir kelios savaitės jau pasveikus.
„Jei atsiranda dusulys, mažėja fizinio krūvio tolerancija, pradeda augti svoris, tinsta kojos ar jaučiama, kad permuša širdį, tai jau rodytų, kad galbūt kažkas nėra gerai, todėl reiktų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins, ar liga nesikomplikavo“, – įspėjo kardiologas.
Pasiskiepyti dar nevėlu
Pašnekovas priminė, kad jei susirgus gripu nesiimama tinkamų gydymo priemonių, gresia ir kitos komplikacijos – ne tik širdies liga, bet ir meningitas, plaučių uždegimas, todėl patarė imtis prevencijos.
„Geriausia prevencijos priemonė yra skiepai. Jais pasirūpinti pirmiausia turėtų tie, kurie turi didesnę riziką susirgti gripu – sergantieji diabetu onkologinėmis, plaučių, kitomis lėtinėmis ligomis, pensinio amžiaus asmenys, taip pat tie, kurie dirba paslaugų sferoje, ir turi padidintą riziką užsikrėsti.
Išties vakcina pasirūpinti rekomenduojama visiems. Tyrimai rodo, kad skiepas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką bent 36 proc. ir kuo daugiau žmonių pasiskiepija, yra geresnis bendras visuomenės imunitetas“, – pastebėjo R. Šerpytis.
Jis kartu priminė ir dar vieną dažną – pneumokokinę infekciją, nuo kurios taip pat galima apsisaugoti skiepais.
Pašnekovas patikino, kad pasiskiepyti ir dabar dar tikrai nėra vėlu, nes dėl klimato kaitos „pasislenka“ ir gripo epidemija, tad ir jos pikas būna žiemos antroje pusėje ar net pavasario pradžioje.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad pasiskiepijus galima susirgti, tačiau bus išvengta komplikacijų.
