Akcija „Atsisakyk greituko“ siekia ne tik informuoti visuomenę (ir ypatingai greitųjų kreditų skolininkus) apie alternatyvias skolinimosi paslaugas, paskolos/kredito refinansavimo galimybę, bet ir ugdyti Lietuvoje finansiškai išprususius žmones, vykdyti finansinio švietimo projektus bei ginti greitųjų kreditų vartotojų teises.
Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidė, kad greitųjų kreditų vartotojai yra įsiskolinę greitųjų kreditų bendrovėms 76,5 mln. Lt. Daugiausiai, net 36 procentai iš visų įsiskolinusių – jaunimas iki 25 metų.
„Jaunas žmogus atvažiavęs į nepažįstamą miestą susiduria su įvairiomis problemomis – stipendijos mažos, tėvai padeda ne visada. Suviliotas tokių gražių frazių kaip „pildyk svajones“ ir panašių jie pasiima kreditus. Vėliau susiduria su neišvengiamomis pasekmėmis“, - sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Dionis Martsinkevichus.
Akcijos „Atsisakyk greituko“ iniciatorės viešosios įstaigos „Kooperacijos sprendimai“ vadovė Aurelija Šataitė sakė, kad per kelias savaites nuo akcijos pradžios užklausas refinansuoti greitųjų kreditų sąlygotas skolas sulaukta per 200. Užklausų sulaukta tiek didžiuosiuose miestuose, tiek periferijoje.
„Akcijos metu jau pastebėjome, kad greitieji kreditai sukelia tokį reiškinį kaip viduriniosios klasės naikinimą. Būtent vidutines pajamas gaunantys dažniausiai nepaskaičiuoja savo galimybių ir imasi neapgalvotų veiksmų“, - sakė viena akcijos iniciatorių A. Šataitė.
Pasak Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Paulavičienės, didžiausia problema yra socialiai pažeidžiamų ir ant skurdo ribos gyvenančių žmonių neatsakingas požiūris į ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. „Šeima, auginanti du vaikus ir gaunanti vidutines ar mažas pajamas, dažniausiai yra remiama valstybės – jai skiriamos šildymo ar vaikų maitinimo lengvatos. Tačiau greitųjų kreditų bendrovės tokius žmones traktuoja kaip dirbančius ir mokius. Paėmę greitąjį kreditą tokie žmonės įklimpsta į augančių skolų liūną“, - sakė R. Paulavičienė.
Kita problema – be tėvų žinios kreditus galintys paimti moksleiviai, studentai. Mamų sambūrio atstovės teigimu, svarbiausia visuomenėje užpildyti informacijos stokos spragas. Akcijos dalyviai siekia, kad finansinės žinios būtų diegiamos dar mokykloje.
Kalti bankai
„Prisiminkime 2009-uosius metus, kai bankai užsuko kranelius, tuomet ir kilo greitųjų kreditų banga. Greitųjų kreditų bendrovių gaunama palūkanų norma yra 216 proc., kuriuos sudaro sutarčių mokesčiai, palūkanos bei netesybos. Pasiskolinę tūkstantį, turėsite grąžinti daugiau nei tris tūkstančius ir taip toliau. Dabar greitieji kreditai duodami baisesnėmis sąlygomis nei laukinio kapitalizmo laikais. Norėčiau mesti akmenį į bankininkų daržą ir pasakyti, kad jie prisidirbo patys“, - sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. Pasak jo, reikia siekti, kad bankai „atlaisvintų kreditų kranelius“ ir namų ūkiams leistų skolintis pigiau.
„Lietuvos banko tyrimas parodė, kad daugiausia palūkanų gaunama iš greitųjų kreditų – 216 proc.,kredito unijų - 12 proc., bankų - apie 20 proc. Tai reiškia, kad būtent greitieji kreditai priverčia žmogų prasiskolinti“, - sakė K. Kupšys.
Internetiniame puslapyje www.atsisakykgreituko.lt galima specialia skaičiuokle pasiskaičiuoti, ar nepermokate išmokėdami greitojo kredito skolą. Taip pat rasti informaciją, reikalingą kreipiantis dėl skolos refinansavimo Kredito unijų pagalba, kai palankiomis sąlygomis suteikiama paskola, leidžianti nedidelėmis sumomis išmokėti greitojo kredito paskolą.
Šiuo metu jau yra refinansuota 30 greituosius kreditus paėmusių žmonių paskolų. Deja, refinansavimas prieinamas ne visiems. Tokiu atveju siūloma susirasti bendraskolį, t. y. žmogų, galintį laiduoti ir prisiimti dalį atsakomybės.
