Premjeras Gintautas Paluckas su atsargiu nerimu pasitinka kelionę Čekoslovakijoje pagamintu lėktuvu L-410. Karinės oro pajėgos 1992 m. du orlaivius gavo dovanų iš Vokietijos. O dabar vienas jų premjerą išskraidino į Taliną. Vis tik Estiją G. Paluckas pasiekė sėkmingai. Pagrindinė tema Baltijos šalyse – saugumas ir pasirengimas grėsmėms.
„Lietuva šiuo metu gynybai skiria beveik 4 procentus nuo bendrojo vidaus produkto, o nuo 2026 iki 2030 metų kasmet išlaidas gynybai padidinsime iki 5–6 procentų“, – teigia G. Paluckas.
Baltijos šalys yra tarp gynybos finansavimo lyderių visame NATO aljanse, skaičiuojant pagal BVP procentus. Visos skiria ne mažiau 3 procentų, vis tik dar labiau didinti gynybos biudžetus žada ne tik Lietuvos valdžia, bet ir kaimynai ir galbūt tą dar padaryti spės šiemet.
„Mes jau pradėjome darbus, galbūt dar šiemet galėsime kažkiek padidinti ir judėti žymiai greičiau“, – sako Latvijos premjerė Evika Silina.
„Taip, manau, mums reikia investuoti tiek, kiek galime, ir investuoti kuo greičiau. Žinoma, tam reikia politinės valios, bet tai rodo mūsų susirūpinimą dėl situacijos. Taip pat reikia peržiūrėti galimus resursus ir juos perskirstyti. Ir tą padaryti dar šiemet“, – komentuoja Latvijos gynybos ministras Andrius Sprūdas.
Didins gynybos biudžetą
Lietuva šiemet gynybai skyrė pustrečio milijardo eurų – tai 3 procentai BVP. Tačiau dar šiemet planuojama pasiskolinti 800 milijonų, tada priartėtume prie 4 procentų BVP lygio. O jau kitais metais socdemai biudžete gynybai žada numatyti beveik 5 milijardus eurų, taip perkoptume ir 5 procentų BVP finansavimo lygį.
„Šiaip visiems reikia pasitempti. Ne tik latviams, bet ir mums. Ir mums reikia kuo greičiau ne kalbėti apie mūsų pasiryžimą dėl tų 6 procentų skyrimo, o tiesiog pasakyti, iš kur tie pinigai bus. Ir kad bus ne vienkartinė injekcija, o tai bus į tolimą perspektyvą žiūrint“, – teigia Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis.
Anot V. Malinionio, nors Baltijos šalys nesėdi rankų sudėjusios, tačiau akis bado veiksmų nekoordinavimas. Vienoda ginkluotė ir amunicija reiškia, kad karo atveju Baltijos šalys galėtų keistis remonto dalimis, šaudmenimis ir pan. Vis tik Baltijos šalių pagrindinis saugumo garantas – Jungtinės Amerikos Valstijos. Ir nors iš Vašingtono skamba įvairiausios kalbos, kai kurios ir gąsdinančios mūsų regiono gyventojus, Baltijos šalių politikai sako, kad bent jau kol kas – viskas gerai, panikuoti nereikia.
„Kviečiu visus neprarasti vilties. Nepaisant to, jog politikoje kartais yra išsakomi įvairūs, gana dramatiški, ar karšti pareiškimai, praktikoje, kaip matome šiandien, ar NATO struktūrose, ar dvišaliuose santykiuose, mes nematome jokių mūsų santykių eižėjimo požymių“, – sako G. Paluckas.
NATO generolai gynybos planuose Baltijos šalis mato ne kiekvieną atskirai, o kaip vieną bendrą regioną. Prieš metus Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė susitarimą dėl Baltijos gynybos linijos.
Praėjusią savaitę Baltijos šalys ir Lenkija paskelbė, kad traukiasi iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Tai reiškia, kad jeigu žvalgyba perspės apie galimą pavojų,
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
