Kaip racionaliai naudojami valstybės pinigai, puikiai iliustruoja 350 tūkst. litų suma, skirta Klaipėdos apskrities bendrajam planui rengti. Pasikeitė politinė bei ekonominė situacija ir centrinės valdžios požiūris į giliavandenį uostą ties Melnrage, tačiau toks planas rengiamas toliau, nors vargu ar jo iš viso dar reikės.
Ankstesnioji valdžia labai forsavo būsimo giliavandenio uosto - salos ties Melnrage statybos reikalus. Iš Vyriausybės rezervinio fondo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai buvo skirta 350 tūkst. litų, kad būtų rengiamas bendrasis planas su jame pažymėta giliavandenio uosto vieta.
Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje tuometinis apskrities administracijos viršininkas Vytautas Rinkevičius pranešė, kad apskritis šį darbą baigs 2008-ųjų IV ketvirtį. „Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, kur dingo tie pinigai ir koks to plano likimas.
Suderinti nesuderinamus dalykus
Apskrities bendrasis planas iki šiol neparengtas, bet jį žadama baigti šiemet iki kovo 1 d. Laikinai einantis pareigas Klaipėdos apskrities viršininkas Artūras Šulcas patikino, kad gauti pinigai niekur nedingo ir apskritis juos tikrai naudoja pagal paskirtį. Bendrąjį planą apskrities užsakymu rengia vilniečių bendrovė „Atkulos projektai“. Pasak A. Šulco, dalis pinigų, apie du trečdalius, jau sumokėta rangovui už padarytus darbus, o kita dalis bus sumokėta darbo pabaigoje.
A. Šulcas sako netikintis, kad bendrasis planas bus baigtas greitai. Pasak jo, šiandien jis yra aklavietėje, ir šviesos tunelio gale nematyti dėl konkrečių subjektyvių ir objektyvių priežasčių. Kaip subjektyvią priežastį A. Šulcas įvardino tai, jog Klaipėdos apskritis, kaip užsakovė, neūkiškai ir neprofesionaliai vykdė savo funkcijas. Pavyzdžiui, šį planą rengti buvo pavesta apskrities administracijos Regiono plėtros departamentui, kuriame nėra nė vieno teritorijų planavimo specialisto.
Tokią giliavandenio uosto viziją Melnragėje palaidojo naujoji Lietuvos valdžia
Kitas dalykas - turėtų būti suderinti visi interesai. Yra per 100 fizinių asmenų pastabų rengiamam planui. Be to, per 60 įvairių juridinių asmenų, tarp kurių pirmuoju smuiku groja valstybinės institucijos, pateikusios labai prieštaringus ir kontroversiškus pasiūlymus. Pasak A. Šulco, praktiškai iki kovo 1 d. reikia suderinti nesuderinamus interesus. Dabar dar iškilo klausimas, kas turi suderinti interesus - rangovas ar apskritis.
Baubo nebebus
Klaipėdos apskrities bendrasis planas rengimas jau dešimtmetį. Pasak A. Šulco, didelis jo poreikis atsirado susiformavus verslo grupėms, kurios norėjo prie Melnragės pastatyti „monstrą, vadinamą giliavandeniu uostu“. Su tuo buvo susijęs ir bendrojo plano forsavimas, nes Klaipėdos savivaldybė giliavandenį uostą nubrėžti savo bendrajame plane atsisakė.
„Praėjusią savaitę bendravau su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu. Jis pasakė, kad šiandien tokios giliavandenio uosto idėjos, kokia ji buvo forsuojama, nebėra. Galiu tiesiai šviesiai ir atvirai pasakyti, kad kalbas apie kelių kilometrų ilgio dirbtinę salą jūroje palei Melnragės pliažus galime pamiršti. To baubo istorija jau išsemta. Dabar Klaipėdos apskrities politika tokia, kad toje vietoje giliavandenis uostas nebus žymimas“, - sakė A. Šulcas.
Kadangi apskrities plano rengimas taip užsitęsė, per tą laiką situacija gerokai pasikeitė - savivaldybės parengė savo teritorijų bendruosius planus, pačios apskritys turi baigti egzistavimą, jas išstums regionai. Paklaustas, ar Klaipėdos apskritis nestabdys to lyg ir niekam nebereikalingo plano rengimo, ar negrąžins pinigų, skirtų jam koreguoti, A. Šulcas atsakė: „Niekas nieko nestabdys ir nieko negrąžins. Pinigai buvo skirti planui parengti, o ne koreguoti. Dirbsim kaip dirbę. Yra užduotis, duota pinigų ir tą darbą reikia padaryti. Eilinį kartą susiduriame su neracionaliu valstybės pinigų naudojimu. Deja, tokių pavyzdžių labai daug. Tai jaunos valstybės paauglystės bruožas.“
Pasak pokalbininko, šiandien valstybė neturi jokių galimybių pastatyti žadėtąjį „monstrą“. Milijardų verslo struktūros esą taip pat neturi. Be to, dar nėra ilgalaikės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros strategijos.
Pasak l. e. p. Klaipėdos apskrities viršininko, Lietuvos valstybei šiandien yra kur kas svarbesni klausimai atominės elektrinės statyba, elektros jungčių su Lenkija ir Skandinavija projektai.
Tas pats velnias kitaip pavadintas?
Pasak A. Šulco, šiandien niekas nesiginčija, kad Lietuvai reikalingas suskystintųjų dujų terminalas, tačiau klausimo, kur jis turi atsirasti, sprendimo nėra. Tokio tipo objektą statyti miesto centre būtų savižudiška. Logiška, kad jis turėtų būti pajūryje. Kuršių nerijos nacionaliniame parke jo nestatysi. Lieka apie 40 km pajūrio. Jeigu ne Melnragės ir Girulių paplūdimiai arba uosto akvatorija mariose, tada lieka variantas Būtingėje.
Pasak pokalbininko, atliekant poveikio aplinkai vertinimą reikėtų analizuoti mažiausiai du variantus. Ties Melnrage - patogus gylis, Būtingėje jis yra toli nuo kranto. Tačiau ten nereikėtų kompensacijos socialinei aplinkai, be to, tyroji gamta toje vietoje jau pažeista.
Papriekaištavus, kad kol mes svarstome, kur ir kaip, kaimyniniuose uostuose salos jūroje jau baigiamos statyti, A. Šulcas atsakė: „Tai tradicinis mūsų valstybės bruožas. Taip buvo ir su elektros tiltu į Lenkiją. Mūsų partija yra įsitikinusi, kad suskystintų dujų terminalas Lietuvai yra reikalingas, reikia ieškoti galimybės priimti „Baltmax“ tipo laivus. Mes tik keliame klausimus, kur, už kokius pinigus, kada ir kas padarys mažiausiai žalos.“
A. Šulcui, dalyvavusiam Susisiekimo ministro E. Masiulio susitikime su Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovais, susidarė įspūdis, kad uostininkai, be giliavandenio uosto statybos, įvairiems projektams dabartiniame uoste, pavyzdžiui, farvateriui gilinti, krantinėms rekonstruoti ir statyti, norėtų gauti iš valstybės maždaug 10 mlrd. litų.
„Verslininkai, nori kad valstybė į numatomus projektus investuotų 70-80 procentų visų lėšų. Manyčiau, kad reikėtų gerai pasvarstyti, ar iš tikrųjų mes priimame racionalius sprendimus investuodami daugiau nei verslininkai. Kalbėdami apie išorinio Klaipėdos uosto plėtrą uostininkai sako, kad jiems gal pakaktų ir pusantro milijardo litų. Tačiau jie neužsimena apie kompensacijas Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, dviejų šalia esančių kurortų žmonėms. Jie nekalba ir apie uosto kaštus žemyninėje dalyje. Tam, kad toks objektas galėtų normaliai funkcionuoti, reikia įdėti antra tiek pinigų žemyninėje dalyje. Trečias dalykas - tam objektui priešinasi visuomenė“, - teigia valdininkas.
Dalia Bikauskaitė
