Sekmadienį kėliausi 06:00 val. ryto, kelionė į Kopenhagos oro uostą, pora skrydžių ir iš Vilniaus oro uosto tiesiai skubėjau į „Siemens“ arenoje vykusią BEKO-LKL „Žvaigždžių dieną“. Rekordinis veiksmų kiekis iki renginio, organizatorių pasitikėjimas savimi ir lūkesčiai, kad šiemet viskas bus kitaip – naują 2015 metų „Žvaigždžių dienos“ variantą turėjau pamatyti savomis akimis.
Kaip paaiškėjo po kiek daugiau nei 3 valandų, gyvai mačiau geriausią visų laikų BEKO-LKL „Žvaigždžių dieną“. Tačiau vėliau namuose peržiūrėjęs per Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) transliuotą „Žvaigždžių dienos“ vaizdo įrašą supratau, kad krepšinio gerbėjai buvę „Siemens“ arenoje ir likę prie televizijos ekranų išvydo ir pajuto du skirtingo lygio renginius.
Visus labiausiai užkliuvusios, nustebinusius ir patikusius BEKO-LKL „Žvaigždžių dienos“ akcentus suskirsčiau į tris kategorijas – gyvą renginį (kai kurie per TV nepastebėti dalykai), renginį, matytą per TV (akcentai, neužfiksuoti arenoje) ir bendri BEKO-LKL „Žvaigždžių dienos“ pastebėjimai.
Gyvai matytas renginys.
Pliusai:
Pirmas įspūdis: Iki renginio pradžios likus 15 minučių ir man įžengus į „Siemens“ areną, pirmas įspūdis buvo – “oho”. Mėlynos šviesos, garsi ir tinkama muzika ir daugybė žmonių tribūnose. Tūkstančiai žmonių patikėjo, kad po daugybės nusivylimo metų „Žvaigždžių diena“ gali būti dėmesio vertas renginys. Tuo, pamatęs žiūrovų kiekį ir “Siemens” arenos parengimą, greitai patikėjau ir aš.
Tomas Langvinis: Greičiausiai idealiausias pasirinkimas visoje Lietuvoje tokio tipo renginiui. T.Langvinis užėmė arenos komentatoriaus ir žiūrovų „užvedėjo“ poziciją ir su tuo susitvarkė beveik idealiai. Kolegos bemiegės naktys stebint NBA rungtynes nepraėjo veltui ir T.Lagvinį būtina kitąmet vėl pakviesti į „Žvaigždžių dieną“.
Žiūrovų kultūra: BEKO-LKL „Žvaigždžių diena“ buvo idealus renginys visai šeimai – kaip reta Lietuvos krepšinyje, jokių keiksmų ir tik gera, draugiška nuotaika, kaip ir turėtų būti.
Apšvietimas: Keliskart apšvietimas (galbūt dėl nepatyrimo) buvo tapusi problema (pavyzdžiui, trenerių ir snaiperių konkurse), bet sprendimas neapšviesti žiūrovų, o tik aikštelę, tikrai pasiteisino. Iki rungtynių netgi atrodė, kad žiūrovai jautėsi jaukiau ir entuziastingiau būdami tamsoje ir nematydami kaimynų – „prie tamsos daugiau drąsos“ variantas.
Scena: Viskas buvo kur kas aiškiau, nei ankstesnėje šventėse, nors scenos galimybės nebuvo išnaudotos.
Minusai:
Kubo neišnaudojimas: Pavyzdžiui, per tritaškių konkursą norėjosi matyti taškų skaičių kube, kadangi kiti variantai – tik arba „skaičiuok pats“, arba bandyk išgirsti komentatorių.
Garsas: Labai dažnai nebuvo aišku, ką kalba renginio vedėjai ar komentatorius. Garso buvo daug, bet dažnai jis nebuvo suderintas.
Papildoma repeticija: Keliskart renginio metu vedėjai ar pagalbinis personalas buvo pasimetę, todėl kuriam laikui renginys užstrigdavo (pavyzdžiui, BEKO-LKL rinktinės pristatymas). Atrodė, kad viso to buvo galima išvengti, jei iki renginio būtų įvykusi bent (dar) viena repeticija.
Per TV stebėtas renginys.
Pliusai:
Garsas: Nebuvo toks įspūdingas ir pribloškiantis, kaip būnant „Siemens“ arenoje, bet buvo kur kas aiškesnis.
Sulėtinta kamera: Be jos „Žvaigždžių diena“, kuri pripūsta įspūdingais epizodais – neįmanoma. Jų galėjo būti daugiau, kadangi daugeliu atveju vaizdas buvo rodomas iš to pačio kampo.
Minusai:
Komentatorius: Nevadinsiu Tautvydo Meškonio geru ar blogu komentatoriumi. Šioje situacijoje geriausias apibūdinimas – netinkamas. Ne tas renginys, ne ta tema, ne ta nuotaika, ne ta komentatorių karta. Kitąmet rinkčiausi mažiau patyrusius, bet jaunesnius ir kur kas labiau šventiniam krepšinio renginiui tinkančius komentatorius – pavyzdžiui, Roką Grajauską iš „SPORT1” arba Rytį Kazlauską iš „SportoTV“. Arba abu.
Svarbios smulkmenos: Tik prie Vidmanto Sragauskio (kuris metė trečias) įsijungė skaičiavimo lentelė, nebuvo jokio bendro aiškumo. Tokius dalykus seniausiai naudoja visokie šeštadienio vakaro projektai, tai yra būtina ir BEKO-LKL „Žvaigždžių dienai“.
Renginio filmavimas: Vis dar nuviliantis. Ypač „Oro karaliaus“ konkurso filmavimo kampai – tai buvo vienas geriausių visų laikų „Oro karaliaus“ konkursų, tačiau ateityje įrašą stebėsiančios naujos gerbėjų kartos nepatikės, kad tokia filmavimo kokybė buvo naudojama 2015 metais (greičiau 2005). Pavyzdžiui, labai norėjosi bent vieno operatoriaus (ir jo pagalbininko) aikštelėje, kaip įprastą NBA dėjimų konkursui, kuris sektų „Oro karaliaus“ dalyvius iš šono ir pateiktų geriausiai matomą vaizdą.
Bendri pastebėjimai.
Pliusai:
Veiksmai iki renginio: Jų buvo daug, nevisi buvo vykę (pavyzdžiui, renginio plakatas, taip pat tikėjausi daugiau iš reklaminio vaizdo klipo), bet bendrai komunikaciniai ir rinkodaros veiksmai vienareikšmiškai atnešė norėtą rezultatą – nesitikėjau, kad „Siemens“ arenoje bus tiek daug žiūrovų.
Muzika: Bravo DJ Mamania – renginyje naudota muzika, pasirodę atlikėjai puikiai atitiko tokios šventės tematiką. Muzika taip pat skambėjo gerai, tačiau kaip minėjau anksčiau, turėjo būti geriau suderinta.
„Mercedes-Benz“ pasirodymas aikštelėje: Pats automobilio lėtas įvažiavimas skambant Tinie Tempah „Pass out“ man buvo net įspūdingesnis nei pats dėjimas. Iš publikos reakcijos buvo galima suprasti, kad kiekvienas gerbėjas spurdėjo iš laimės, galėdamas keliasdešimt sekundžių pasitelkti vaizduotę ir įsivaizduoti, kas bus toliau.
Ukrainiečių „Light Balance“: Gyvai atrodė dar bent tris kartus geriau. Idealus pasirinkimas tokiam renginiui.
Dinamika: Renginys nebuvo ištęstas ir viskas vyko labai dinamiškai.
Minusai:
Tritaškių konkursas: Neturiu pozicijos dėl Elos Briedytės dalyvavimo (gal kiek daugiau „prieš“ nei „už“), bet girdėti švilpimus Mantui Kazonui metant savo seriją finale buvo nemalonu. Taip pat stebino metimų, nelietusių lanko, kiekis. Greičiausiai apšvietimo pasekmė, bet vis vien nesu matęs tiek daug „air ballu“ snaiperio konkurse, įskaitant net du labai netaiklius Roko Ūzo metimus iš eilės. Ir svarbiausia – ateityje turėtų būti keičiama žaidėjų delegavimo tvarka. Šiuo metu du geriausi BEKO-LKL metikai Artūras Milaknis ir Martynas Gecevičius turėjo būti tritaškių konkurse, kaip Stephonas Curry ir Kyle’as Korveris, du geriausi NBA snaiperiai, dalyvavo tritaškių konkurse vasarį. Ateityje tokiame konkurse turėtų dalyvauti geriausi metikai, o ne tie, „kuriuos atsiuntė komandos vadovai“.
Legendos: Svorio rungtynėms nepridėjo. Pabandė – nepavyko. Duoklė praeities žvaigždėms būtina, tačiau ne tokiu formatu.
Rungtynės: Naujas formatas veikė kaip komunikacinė priemonė prieš renginį ir tikrai padėjo padidinti žiūrovų kiekį tribūnose. Tačiau renginio dieną naujas formatas nepadėjo pajudinti rungtynių iš mirties taško ir tai lieka viena pagrindinių ir labai sudėtingų užduočių artėjantiems metams. Sudėtingų, nes paprasto atsakymo į „ką daryti su rungtynėmis“ šiai dienai nėra.
Apibendrinant, sekmadienį vienareikšmiškai laimėjo tie, kurie atvyko į „Siemens“ arena – gyvai renginį stebėję žiūrovai patyrė nepalyginamai daugiau nei tie, kurie liko prie TV ekrandų. Taip pat svarbu suprasti, kad iki šiol BEKO-LKL „Žvaigždžių diena“ buvo labiausiai kritikuojamas sporto renginys Lietuvoje ir organizatoriams viską reikėjo pradėjo net nuo nulio, o atsižvelgiant į kritiška reakciją ir besidriekiantį prastą ankstesnių metų šleifą, nuo kokių minus penkių. Keisti jau suformuotą požiūrį visada yra sudėtingiau nei jį kurti.
Nepaisant aplinkybių ir nepaisant to, kad dauguma sprendimų jau buvo kažkur matyti (apšvietimas – pernai Eurolygos finaliniame ketverte, dėjimas per automobilio priekį – Blake’as Griffinas), BEKO-LKL organizatoriai paneigė tiesas, kad Vilniuje negali būti gero krepšinio renginio, o „Žvaigždžių diena“ negali tapti dėmesio traukos centru. Iki šiol dar niekur neregėtiems ir novatoriškiems projektams įgyvendinti dar bus daug laiko. Tai turėtų būti tik pradžia.
Kad gali organizuoti aukšto lygio renginį ir išgelbėti tai, kas atrodė buvo pasmerkta – BEKO-LKL lyga jau įrodė. Tačiau ateityje laukia dar didesnis iššūkis „ iš mirties taško ir akmens amžiaus pajudinti “Žvaigždžių dienos” transliaciją, taip suteikiant teigiamų akimirkų ne tik arenoje susirinkusiems keliems tūkstantiems žiūrovams. To Lietuvos krepšinio istorijoje dar niekam nėra pavykę padaryti.
Krepšinio analitiką Erildą Budraitį galite sekti „Facebook“.
