Jei tikitės šiame komentare rasti nuotrupų iš ankstesnių įžvalgų, turiu nuvilti. Nė velnio! Jis visiškai kitoks. Jame – jokios politikos ir sąmokslo teorijų. Jokios kritikos arba džiaugsmo. Jis – apie moteris.
Švytinti praeivė
Taip jau nutiko, kai rugsėjo 2-ąją iš darbo važiavau automobiliu. Tą dieną, kaip žinoma, vėliau nei įprasta prasidėjo nauji mokslo metai. Prie pėsčiųjų perėjos stabtelėjau praleisti žmonių. Dėmesį atkreipė ja einanti moteris. Maždaug 30 metų.
Ji nešėsi glėbį gėlių. Daug gėlių! Gal 50 ar 60 rožių, kardelių ir kitokių žiedų. Tačiau labiausiai įstrigo ne tai. Užfiksavau moters nuotaiką. Ji visa švytėjo. Veidą puošė šypsena, pasitenkinimas ir, mano subjektyviu požiūriu, kažkoks nepaaiškinamas suvokimas, kad gyvenimas turi prasmę.
Žinoma, nekilo abejonių, kad ta moteris – mokytoja, pedagogė, bet viduje iškilo klausimų, į kuriuos ėmiau ieškoti atsakymų. Ar toji moteris pedagogės kelią pasirinko iš pašaukimo, ar iš poreikio kartą arba kelis kartus metuose švęsti tokias šventes, kaip šioji, kai gali su glėbiu gėlių grįžti namo.
Juodoji pusė
Netrukus šį žavingą momentą pakeitė niūresnės mintys. Iki tos lemtingos dienos nesidomėjau statistika, kiek moterų kasdien patiria fizinį smurtą. Net nesusimąsčiau, nes kriminalinių temų visada kračiausi kaip velnias kryžiaus.
Šį kartą pasidomėjau. Juolab kad kaip tik tos dienos vakarą televizorius bumbėjo apie prasidėjusį teismo procesą Klaipėdos rajono gyventojo Povilo Valeikos atžvilgiu.
Šis žmogus, daugelį metų smurtavęs prieš savo žmoną ir keturių vaikų motiną, vasario 11-osios vakarą Lūžgalių kaime galiausiai ją užmušė. Tuomet policija nesureagavo į moters pagalbos šauksmą. Moters jau neprikelsi. Neprikels jos ir tie 4 mln. litų, kurių, kaip neturtinės žalos, iš valstybės reikalauja užmuštosios brolis.
Jei tikėtume Policijos departamento statistika, kiekvieną dieną dėl patirto smurto artimoje aplinkoje nuo sutuoktinio, partnerio arba sugyventinio nukenčia vidutiniškai 18 dailiosios lytie atstovių. Beveik kas valandą kur nors Lietuvoje sumušama, išžaginama, pažeminama arba net nužudoma moteris.
Bendras nusikaltimų prieš moteris skaičius šiurpina. Beveik kasdien policija užregistruoja seksualiai išnaudojamą moterį (276 atvejai per metus). Kiekvieną savaitę paaiškėja vis nauja prostitucijos auka (53 per metus).
Kai ta žavinga pedagogė švytėdama ėjo per pėsčiųjų perėją, dar nežinojau, jog iš 2012 metais užregistruoto 121 nužudymo atvejo gyvybė buvo atimta net 55 moterims.
Ne visos drįsta skųstis
Beveik pusė šių aukų yra kuri nors iš mūsų mylimųjų. Tai yra tų, kurioms prisiekėme meilę, iki mirtis mus išskirs. Tie beveik 4 600 kartų, kai sutuoktiniai arba sugyventiniai smurtavo prieš savo gyvenimo palydovę, yra tik lašas jūroje, nes tūkstančiai moterų tyliai kenčia įžeidimus, kumščius, grasinimus ir panašią „meilę“ kasdien savo namuose.
Dalis jų bijo net cyptelti, nes atgal gaus kelis niuksus. Tai ar dabar, mielas skaitytojau, suvokiate tos akimirkos, kai moteris ėjo per pėsčiųjų perėją, prasmę?
Nenoriu moralizuoti. Jokiu būdu! Tai tik mėginimas pasidalyti klausimu, kuris kilo aną dieną. Ar ji šio darbo ėmėsi iš pašaukimo, ar iš poreikio bent dieną pasijusti mylima, reikšminga ir gerbiama? Kiekvienas iš jūsų galite rasti po 4–5 atsakymų variantus, ir visi jie bus teisingi. Šiandien – eilinė diena. Netgi nėra jokios progos. Nupirkime savo moterims gėlių. Daug gėlių.
