Kodėl šis mikroelementas yra toks svarbus, kokie požymiai išduoda jo stoką ir kaip užtikrinti pakankamas geležies atsargas organizme, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.
Kodėl organizmui svarbi geležis?
Geležis mūsų organizme atlieka daugybę funkcijų, tačiau, pasak specialisto, viena pagrindinių yra tai, kad būdama raudonųjų kraujo kūnelių, vadinamų eritrocitais, sudėtyje, geležis padeda išnešioti deguonį po visą organizmą.
„Geležis naudojama hemoglobino gamybai, o hemoglobinas yra pagrindinis deguonies pernašos mikroelementas. Jeigu nebus pernešamas deguonis, gali sustoti visas ląstelinis procesas: kvėpavimas, energijos gamyba ir bendra medžiagų apykaita. Sutrikus medžiagų apykaitai ląsteliniam lygyje, įvairių ligų pasireiškimo rizika bus didesnė.
Geležis apart hemoglobino produkcijos, svarbi ir kituose mūsų organizme vykstančiuose procesuose: energijos vystymuisi, hormonų gamybai, skydliaukei“, – pasakoja E. Grišinas.
Organizmui ilgą laiką trūkstant gyvybiškai svarbaus geležies mikroelemento, gali vystytis geležies stokos anemija bei imti kamuoti kitos rimtos sveikatos problemos.
„Kadangi geležis yra hemoglobino ir pačio deguonies pernešimo sistemos elementas, jos trūkumas trukdo deguonies pernašai ir raumeninio audinio veiklai. Todėl galime turėti didesnę riziką kraujavimui, širdies raumens sutrikimams ir daug įvairių bėdų“, – teigia specialistas.
Geležies trūkumą išduodantys požymiai
Pasak E. Grišino, įtarti geležies trūkumą daugeliui žmonių pavyksta ne iš karto. Tai tylus ir klastingas procesas, todėl pastebėjus pirmuosius nerimą keliančius požymius, vertėtų apsilankyti pas gydytoją.
„Jeigu kalbėsime apie pirminius požymius, tai gali būti silpnumas, nuovargis, sunkumo jausmas, kai atsibundame po miego ir vis tiek esame pavargę. Moterys dažnai gali pastebėti, kad jų plaukai ir lūpos išsausėjo, pradeda skilinėti nagai.
Kai yra geležies stoka, gali pasireikšti ir virškinimo trakto sutrikimai, net vidurių užkietėjimas. Tai būtų bendriniai požymiai, kurie parodo, kad organizme kažkas jau yra negerai. Vėliau viskas gali ūmėti priklausomai nuo to, kiek mes užleisime tą pačią anemiją“, – įspėja specialistas.
Kadangi, gydytojo dietologo teigimu, geležies trūkumas organizme gali būti nejuntamas ilgą laiką, svarbu išsitirti ir išsiaiškinti tikslias negalavimo priežastis.
„Kad išsiaiškintume, kokio mikroelemento ar medžiagos mums trūksta, reikia atlikti detalesnius kraujo tyrimus. Pajutus tam tikrus požymius, gali kilti mintis, kad neveikia skydliaukė. Taip gali būti, nes skydliaukės hormonų gamybai reikalinga geležis.
Jeigu mes matome, kad pas mus yra mažesnės koncentracija skydliaukės hormonų, iškart kyla klausimas, ar tai seleno, aminorūgščių ar geležies stoka“, – paaiškina pašnekovas.
E. Grišino teigimu, geležies trūkumas dažnai gali pasireikšti moterims, kurios menstruacijų metu netenka daugiau kraujo. Tačiau jis priduria, kad šio mikroelemento stoką neretais atvejais lemia ir tam tikros virškinamojo trakto ligos.
„Atsargesni taip pat turėtų būti žmonės, kurie turi virškinamojo trakto uždegimą, gastritą, uždegimines žarnų ligas, tokias kaip Krono liga ar opinis kolitas, turintys padidėjusį skrandžio rūgštingumą, žmonės po skrandžio mažinimo ar pašalinimo operacijų ir, žinoma, nevisavalgiai bei vegetarai“, – komentuoja gydytojas dietologas.
Geležies gausūs maisto produktai
Gydytojas dietologas sako, kad daugiausiai geležies žmogus turėtų pasisavinti su maistu. Pasak E. Grišino, moters organizmui kasdien reikia 14-18 miligramų šio mikroelemento, o vyrams – 8-10 miligramų.
Specialistas nurodo, kad maiste esanti geležis yra dviejų rūšių: heminė, kuri, pasak specialisto, yra geriau pasisavinama ir randama gyvulinės kilmės produktuose bei neheminė, esanti augalinės kilmės maiste.
„Daugiausiai heminės geležies yra mėsoje, žuvyje, jūros produktuose, tokiuose kaip austrės, jautiena, kepenėlės, paukštiena. Heminės geležies pasisavinimas yra dukart didesnis nei neheminės.
Į neheminės geležies maisto šaltinius turėtų atkreipti dėmesį tie žmonės, kurie turi polinkį į mažakraujystę ir valgo mažiau gyvūninės kilmės maisto produktų. Neheminės geležies yra ankštyse, įvairiose pupelėse, avinžirniuose, įvairiuose grūduose, tokiuose kaip bolivinė balanda, avižos.
Taip pat lapinėse daržovėse, riešutuose, ypač anakardžiuose, moliūgų sėklose, čija sėklose, džiovintuose vaisiuose. Apie 2 miligramus geležies gali turėti ir vidutinio dydžio bulvė“, – atskleidžia E. Grišinas.
Geležies pasisavinimą skatinantis ir stabdantis maistas
Tam, kad organizmas geriau pasisavintų geležį, pasak specialisto, kartu su šio mikroelemento gausiais maisto produktais reikėtų vartoti ir vitamino C turintį maistą:
„Jeigu valgome mėsa, žuvį, tai svarbu, kad būtų daržovių, turtingų vitaminu C. Tai galėtų būti paprika, žalios daržovės, tokios kaip brokoliai. Į salotas galima įdėti kivių, persimonų, uogų.
Toks maisto produktų derinimas pirmuoju smuiku galėtų groti ypač tiems, kurie nevalgo mėsos ar žuvies: geležimi turtingą avižinę košę pateikti su šviežiai spaustomis apelsinų sultimis arba pagardinti vitaminu C turtingomis braškėmis, bolivine balanda, pateikti su patroškintais brokoliais, paprikomis ir keliais šlakeliais citrinos sulčių.“
E. Grišinas atkreipia dėmesį ir į kai kuriuos maisto produktus, kurių reikėtų vengti, siekiant, kad organizmas kuo geriau įsisavintų geležį: „Šio mikroelemento pasisavinimą gali slopinti kiti mineralai, pavyzdžiui kalcis ar cinkas.
Todėl, jeigu žmogus vartoja geležies preparatus arba gausesnį geležimi maistą, nerekomenduoja vartoti pieno produktų. Kitas dalykas, jeigu žmogus labai skuba ryte ir geležį užsigeria kava, tai taninai, kurie yra kavoje ar arbatoje, taip pat gali slopinti pasisavinimą.“
Gydytojas dietologas nurodo, kad jeigu žmogui yra nustatytas ūmus geležies trūkumas ar diagnozuota mažakraujystė, reikėtų pagalvoti ne tik apie mitybą, bet ir geležies preparatų vartojimą.
Tačiau, gydytojo dietologo teigimu, nerekomenduoja pradėti gydytis savarankiškai, nes betikslis geležies preparatų vartojimas gali turėti ir neigiamų pasekmių.
„Geležis mūsų organizme nėra laisva, ji visada yra sujungta su baltymais nešikliais arba yra tam tikrų medžiagų junginiai. Laisva geležis toksiškai gali pakenkti mūsų organizmui, todėl perdozuoti tikrai įmanoma, bet nerekomenduoja.
Todėl su gydytojo priežiūra turi būti nustatytos tikslios dozės ir atliekama kontrolė, kad geležies nebūtų per daug“, – pataria specialistas.
